"Netiesa, kad armijos sugebėjimas kautis žiemą sumažėja. Visos svarbiausios rusų armijos pergalės buvo iškovotos žiemą. Aleksandro Nevskio pergalė prieš švedus, Petro I prieš švedus Suomijoje, Aleksandro I pergalė prieš Napoleoną. Mes esame Šiaurės šalis. "

"Narsūs Suomijos kariai! Žinau, kad kiekvienas iš jūsų yra pasiruošęs atlikti savo pareigą, net jei dėl to reiks numirti. Šis karas yra ne kas kita, kaip mūsų Nepriklausomybės karo tęsinys ir paskutinis jo akordas. Mes kovojame už savo namus, už savo tikėjimą ir už savo šalį."

     Nepaisant suomių akibrokšto, Stalino nuotaika buvo optimistiška. Jis buvo įsitikinęs, kad kampanija Suomijoje bus toks pat lengvas pasivaikščiojimas kaip ir Lenkijoje. Vykdyti ją buvo įsakyta tik Leningrado karinei apygardai vadovaujamai Kirilo Mereckovo. Generalinis štabas gavo nurodymą "užsiimti kitais reikalais." Stalinas buvo ne vienintelis optimistas. Tokia iš esmės buvo ir pasaulio apžvalgininkų nuomonė, taip manė ir Suomijos maršalas Mannerheimas. Jis prognozavo, kad Suomija be užsienio pagalbos gali atsilaikyti 2-3 savaites. Po pirmųjų rusų bombonešių reidų šalis pradėjo vaikų evakuaciją į Švediją. Blogiausiam buvo pradėta rengtis nuo pat pirmos dienos. Ko gi daugiau buvo galima tikėtis iš milžino ir nykštuko dvikovos? 4 mln. Suomijos gyventojų buvo tik šiek tiek daugiau nei 2 procentai Tarybų Sąjungos populiacijos.²     Kertinė data buvo gruodžio 21 d. – Stalino 60-asis jubiliejus. Iki to Helsinkis turėjo būti "išlaisvintas nuo fašistų priespaudos". Leningrado regiono komunistų partijos galva Andrejus Ždanovas iš karto paprašė Dmitrijų Šostakovičių sukurti "suitą suomiškais motyvais". Orkestras turėjo spėti išmokti kūrinį iki Raudonosios armijos pergalės parado Helsinkyje.³ Ždanovas buvo politikas, tačiau kad savo bosui galės įteikti gimtadienio dovaną neabejojo ir gynybos ministras Klimentas Vorošilovas: "Viskas gerai, viskas tvarkoje, viskas paruošta" – sakė jis Stalinui.⁴     Kai į Kremlių iškviestas artilerijos specialistas Nikolajus Voronovas buvo paklaustas, kiek reikėtų artilerijos sviedinių, būsimasis artilerijos maršalas pažėrė krūvą pasitikslinimų: "Ar jūs planuojate pulti ar gintis? Kokiomis pajėgomis ir kuriuose sektoriuose? Beje, kiek laiko yra skiriama operacijoms?" Išgirdęs 10-12 dienų terminą, Voronovas rimtu veidu ištarė: "Aš būčiau laimingas, jeigu viską pavyktų įgyvendinti per 2-3 mėnesius" Visi aplink pradėjo juoktis. Tada tuometinis artilerijos vadas Genadijus Kulikas atsistojo, atsisuko į savo pavaduotoją ir iškilmingai pareiškė: "Voronovai, įsakau jums daryti visus paskaičiavimus, turint omenyje, kad operacija truks 12 dienų".⁵ Niekas nekreipė dėmesio į generalinio štabo vado Boriso Šapošnikovo nuogąstavimus, kad puolimui reikia rimtai pasiruošti. Mereckovas, kuriam buvo patikėta vadovauti žygiui į Suomiją, kampanijos išvakarėse rašė, kad dėl sudėtingos vietovės: ežerų, upių, pelkių ir miškų... "tinkamai panaudoti mūsų pajėgas gali būti sudėtinga". Tačiau viešai jis skelbė tai, kas tiko Stalino ausims – operacija truks neilgiau nei 2 savaites. Jo instrukcijose kareiviai buvo perspėti jokiu būdu neperžengti Švedijos sienos.⁶     Kareivių Mereckovas turėjo daug. Leningrado karinė apygarda tuo metu sudarė maždaug ketvirtadalį visos 1939 m. Raudonosios armijos. "Žiemos karo" išvakarėse Mereckovo dispozicijoje buvo apie 450 000 vyrų, 2000 tankų ir 1000 lėktuvų ir tai tik buvo tik pradžia. Su kiekvienu mėnesiu maitinamos didžiuliais pastiprinimais Raudonosios armijos skaičiai augo. Sausį jie pasiekė 550 757, o kovą 760 578.⁷ Likus mėnesiui iki kampanijos, Leningrado apygardoje buvo 20 divizijų, likus dviem savaitėms iki jos pabaigos 58 divizijos. Pridėjus karo aviacijos ir laivyno skaičius puolančiųjų vidurkis gruodžio – kovo mėnesiais buvo 848 570. T.y., penktadalis visos Suomijos populiacijos.⁸ Lygiai tokiais pat greičiais augo tankų ir lėktuvų skaičiai.
     Suomių armiją karo pradžioje sudarė 337 000 karių. Kovo pradžioje skaičius buvo beveik toks pat 346 500⁹ – suomiai skirtingai nei sovietai negalėjo lengvai pakeisti žuvusių kareivių naujais. Technika jie taip negalėjo pasigirti – 32 iš britų įsigyti tankai ir 114 kariniams veiksmams tinkančių lėktuvų¹⁰ vargu ar galėjo turėti kokią nors reikšmę dvikovoje su gigantiška sovietų karo mašina. Suomių technika buvo pasenusi ir jiems, anot vieno istoriko, trūko visko, išskyrus drąsą ir discipliną.¹¹     Atrodė, kad didžiulė Rytų meška tiesiog sutraiškys kaimynus, tačiau pačioje pradžioje, kai sovietai planavo ne karą, o pergalingą žygį kiekybinė jų persvarą nebuvo tokia didelė, be to Mereckovas savo pajėgas padalino į keturias dalis. Karo rezultatas turėjo spręstis Karelijos sąsmaukoje, todėl čia sukoncentruota 7-oji armija^* buvo didžiausia. 12 divizijų, 1 mechanizuotas korpusas^*, 3 tankų brigados ir 12 artilerijos pulkų su 200 000 kareivių sudarė beveik pusę visų Raudonosios armijos pajėgų.¹² Mannerheimas žinojo, kad būtent čia priešų smūgis bus stipriausias, todėl Karelijos sąsmaukoje dislokavo 6 iš 8 savo divizijų. Šiame strateginiame maždaug 120 km. fronte tarp Suomijos įlankos ir Ladogos ežero driekėsi geriausiai įtvirtinta suomių gynybos linija, kaip nekeista gavusi Mannerheimo linijos vardą. "Žiemos karas" apie šią fortifikacijų liniją pasėjo įvairiausių legendų. Po kruvinų savo nesėkmių pirmais mėnesiais sovietai ją pradėjo vadinti netgi stipresne už Maginot. Linijos neįveikiamumas tapo pasiteisinimu. Po to atsirado istorikų, kurie, norėdami pabrėžti tuometinį Raudonosios armijos nesugebėjimą kariauti, netgi darė prielaidą, kad jokios linijos apskritai nebuvo.¹³ Linija buvo, net ir dabar galima pamatyti jos betoninių bunkerių liekanas, tačiau lyginti ją su Siegfriedo ir Maginot linijomis neverta. Mannerheimo linija plačiausioje vietoje buvo 135 km pločio ir 90 km gylio. Joje suomiai pastatė 101 betoninį bunkerį. Iškirpus tokį pat gabalą Maginot linijoje bunkerių būtų net 5800.¹⁴ Pagrindinėje gynybos linijoje išdėstytas mini tvirtoves rusai vadino DOT‘ais (rus. dolgovremennaja ognevaja točka), greta jų buvo kulkosvaidžių postai, prieštankiniai barjerai, minų laukai. Gynybos taškus jungė apkasai. Suomija neturėjo resursų tokioms investicijoms kaip Prancūzija ar Vokietija, todėl Mannerheimas išnaudojo natūralias gamtos kliūtis. Pagrindinės gynybos linijos plotis siekė 70 km, bet dėl pelkių ir ežerų ne visur buvo reikalinga žmogaus ranka.¹⁵ Puolančių ir besiginančių jėgos Karelijos sąsmaukoje buvo nelygios, tačiau tai kas vyks čia karo pradžioje, bus labai panašu į Termopilų mūšį, kuriame 300 spartiečių 2 paras sėkmingai kovojo prieš 12 000 persų.
     Mannerheimas laukė priešų Karelijos sąsmaukoje, tačiau jis netrukus sužinojo, kad antra pagal dydį 8-a sovietų armija su 6 divizijomis ir tankų palaikymu nori pramušti skylę Ladogos ežero Šiaurėje. Prasiveržę čia rusai galėjo apsupti Mannerheimo liniją iš nugaros. Antrame pagal svarbą 100 km. sektoriuje suomiai priešpastatė 2 likusias savo divizijas, o kitur priešpastatyti nebebuvo ką. Mereckovas nustebino Mannerheimą išskleisdamas savo atakas per visą 1000 km. frontą nuo Baltijos iki Barenco jūrų. 9-oji armija turėjo atakuoti Oulu kryptimi ir perkirsti Suomiją pusiau. 14-oji armija susiruošė į Kalėdų Senelio šalį Laplandiją. Ji turėjo užimto Petsamą (dabar Pečenga) bei Nautsi ir atkirsti Suomiją nuo Arkties vandenyno.
     Popieriuje viskas atrodė paprasta ir aišku, tačiau Kremliaus šutvė iš talentingo artileristo juokėsi be reikalo. Voronovas buvo teisus. Kariauti pagal jubiliejinių datų kalendorių Raudonajai armijai nepavyks. Kampanija truks 105 dienas.

* - gruodžio pabaigoje po pastiprinimų ir pergrupavimo, pajėgos šturmuojančios Mannerheimo liniją buvo padalintos į dvi armijas – 7-ąją ir 13-ąją.
* - tuo metu praktiškai tankų divizijos atitikmuo.


Tai buvo ištrauka iš dalies "Dovydo ir Galijoto dvikova - "Žiemos karas"":

"Vilnius mūsų, o mes rusų"
Suomija be kovos nepasiduoda
Kremliaus planas - viskas bus baigta per dvi savaites!
Invazijos pradžia
Kola vis dar laikosi...
"Baltoji mirtis" prie Suomusalmio
Raundas Nr. 2 – persigrupavusi Raudonoji armija pralaužia Mannerheimo liniją
Kodėl Stalinas nepribaigė Suomijos?
Paskutinės karo dienos ir Maskvos sutartis
"Žiemos karo" skaičiai, pasekmės ir pamokos


Išnašos:

1. Ewan Mawdsley, Thunder in the East. Nazi-Soviet War 1941-1945., 2007 ed. (London 2005), 88.
2. Bellamy, Absolute War. Soviet Russia in the Second World War., 70.
3. Edwards, White Death: Russia's War on Finland 1939–40, 98.
4. Overy, Russia's War, 56.
5. Bellamy, Absolute War. Soviet Russia in the Second World War., 74.
6. Trotter, The Winter War: The Russo–Finnish War of 1939–40, 34.
7. Krivosheyev, Soviet Casualties and Combat Losses in the Twentieth Century, 63.
8. Ibid., 65.
9. Palokangas, Suomalaisjoukkojen Aseistus Ja Varustus (Suomijos Karinių Pajėgų Ginkluotė Ir Ekipuotė), 299.
10. Ibid., 318.
11. Roberts, The Storm of War. A New History of the Second World War, 30.
12. Krivosheyev, Soviet Casualties and Combat Losses in the Twentieth Century, 65.
13. Pravdiuk, "Vtoraja Mirovaja Voina. Den Za Dnem."Serija Nr.5, 1939 m. gruodis
14. Ohto Manninen, Stalinin Kiusa – Himmlerin Täi (Helsinki 2002), 57.
15. Bellamy, Absolute War. Soviet Russia in the Second World War., 71.