Header
 
 
 
 DUK
 
 
 
Sveiki,
Prisijungimo vardas:

Slaptažodis:




Prisiminti mane

[ ]
[ ]
[ ]

Käfer, Kübelwagen ir Schwimmwagen - Volkswagen pradžios ir karo liudininkai
on Antradienis, 2014 m. rugsėjo 16 d.
autorius Mazgas autoriaus sąrašas spausdinti turinio įrašas sukurti pdf bylą turinio įrašas
komentarai: 5
paspaudimai: 4298
 9.8 - 5 balsai -

    Technologijų amžius daugelį daiktų padarė savaime suprantamais – dabar galime naudotis šiuolaikinio pasaulio teikiamais privalumais ir nesusimąstyti, kaip jie buvo sukurti, kokia jų kultūrinė reikšmė ir istorija. Kai kurie daiktai bėgant laikui yra tiesiog pamirštami ir atsiduria muziejuose, privačiose kolekcijose, o kai kurie, regis, nepasitraukia, tampa legendomis, klasika. Būtent tuomet jų istorijos tampa įdomios. Volkswagen markės automobilių gatvėse yra daugybė, tai – vienas didžiausių automobilių gamintojų, savo gamoje turėjęs ne vieną legenda ar kultūriniu fenomenu tapusį automobilį. Dar tarpukario Vokietijoje pradėta rašyti Volkswagen istorija prasideda skyriumi apie Käfer, geriau žinomą vabalo vardu, kuris buvo palaimintas paties A. Hitlerio, sukurtas įžymaus F. Porsche, o vėliau skynėsi kelius į žurnalų viršelius, jaunimo susibūrimo vietas. Sugalvotas kaip pigi transporto priemonė, jis greitai tapo mados aksesuaru, minimalizmo ir laisvės simboliu, kartu su T1 autobusiuku įleidusiu šaknis į hipių judėjimą. Tačiau šis straipsnis yra skirtas karo istorijos mėgėjams, todėl, nors Volkswagen atsiradimas pats savaime yra įdomi istorijos detalė, straipsnyje bus kalbama ne tik apie A. Hitlerio indėlį kuriant garsųjį vabalą, bet ir apie karinius Volkswagen automobilius, sukurtus naudojant Käfer bazę.
    Pirmiausia straipsnyje aprašoma pati Volkswagen markės pradžia – liaudies automobilio idėjos iškilimas ir Käfer sukūrimas. Po to karo istorijos mėgėjų džiaugsmui pateikiami karinių mašinų aprašymai: apibūdinama Kübelwagen, Schwimmwagen, kitų karinių volkswagenų istorija. Straipsnis apibendrinamas įžvalgomis apie garsaus automobilio reikšmę automobilių kultūrai ir karo istorijai. Todėl tikiuosi, jog straipsnis, kurį dabar pateikiu skaitytojų teismui, pateiks įdomių faktų tiek automobilių, tiek karo istorijos mėgėjams. Pradėti reikia nuo istorijos pradžios – nuo legendinio vabalo.

Nuo seno iki naujo – legendinio vabalo istorija tęsiasi, nors šiuolaikiniuose modeliuose mechaniniai sprendimai yra visiškai nauji. Dabar naudojama visiškai kitokia platforma, variklis yra priekyje, varomi priekiniai ratai, todėl galima sakyti, kad iki šių dienių Volkswagen gamoje išliko tik legendinio automobilio forma


Volkswagen pradžia ir Käfer sukūrimas

    Norint suprasti tikslus, kurių siekta naujuoju liaudies automobiliu, reikia įsivaizduoti tuometines transporto priemones. Automobiliai buvo itin brangūs, pasirinkimo galimybėmis negalėjo skųstis tik patys turtingiausi žmonės, todėl gyvenantys vargingiau rinkosi motociklus, dviračius ar arklius. Automobiliai nebuvo užvaldę kelių, nors pramonės vystymasis nešė naujoves ir už Atlanto ši transporto priemonė jau keletą metų skynėsi kelius į paprastų žmonių garažus ir keliones. Visgi, Vokietijoje motociklas buvo pagrindinė liaudies transporto priemonė, tačiau Adolfas Hitleris užsimojo tai pakeisti.
    Kuomet problema pastebima aukščiausių politinių lyderių, aišku, jog jos sprendimas bus rastas. Hitleris greitai po atėjimo į valdžią, 1933 m., suvedė du automobilių inžinierius – dr. Ferdinandą Porsche ir Jakobą Werliną – kad šie sukurtų plačiosioms masėms įperkamą automobilį. 1934 m. Hitleris liaudies automobilio (būtent tai ir reiškia žodis „Volkswagen“) idėją pristatė visuomenei Berlyno automobilių parodoje. Sklando įvairūs pasakojimai, kaip Hitleriui kilo ši mintis. Teigiama, kad jo limuzinui lietuje aplenkus motociklininką diktatorius pamanė, kad masėms skirtas pigus automobilis padėtų žmonėms keliauti patogiau ir saugiau, o kita legenda teigia, kad Hitleris pats kavinėje nupiešė pirmąjį siluetą. Kad ir kokiomis aplinkybėmis ši idėja buvo sukurta, prieinamos transporto priemonės idėja istorijoje kartojosi ne kartą (paminėtini ForD Model T, Fiat 500 „Topolino“, Austin 7, Mini, Citroen 2cv) ir netgi šiais laikais pigių automobilių markės yra gana populiarios. Tačiau liaudies automobilio idėja, kurią dar 1934 m savo kalboje iškėlė Hitleris, yra ypatinga tuo, kad tam tikru pavidalu gyvuoja iki šiol – tuomet diktatoriaus išsakytos mintys davė pradžią legendiniam vabalui ir Volkswagen kompanijai apskritai. Tačiau, kad ir kaip keistai tai skambėtų, istorijos pradžią reikėtų pradėti pasakoti dar gerokai prieš Hitlerio atėjimą į valdžią.
     Dar 1931 m. Ferdinandas Porsche sukūrė „automobilį kiekvienam“ („Auto für Jedermann“) motociklų gamintojui Zündapp. Būtent tuomet ir buvo pirmą kartą pavartotas Volkswagen vardas. Porsche jau tuomet teikė pirmenybę keturių cilindrų varikliui, tačiau gamintojas norėjo naudoti 5 cilindrų žvaigždinį variklį. 1932 m. jau važinėjo trys prototipai, tačiau projektas pagreičio neįgavo. 1933 m. darbai persikėlė į NSU, kitą motociklų gamintoją, tačiau ir tuomet prototipai nepasiekė masinės gamybos. Šie automobiliai vizualiai kiek panašūs į vėlesnius Käfer modelius. Tiesa, yra versijų, kad vabalo idėjos buvo paimtos iš Josefo Ganzo – žydo automobilių inžinieriaus, kūrusio panašaus tipo automobilius dar prieš Porsche. Vieno tokio automobilio pavadinimas išvertus į lietuvių kalbą, būtų „Grambuolys“ ir jį 1933 m. pats Hitleris matė automobilių parodoje – tais pačiais metais Vokietijos vadovas ir pradėjo realius veiksmus liaudies automobiliui sukurti. 1933 m. Standart Superior taip pat yra vizualiai labai panašūs į vėliau sukurtą Käfer ir turi panašių techninių sprendimų. Dar daugiau – yra žinoma, kad Porsche domėjosi Ganzo kūriniais ir buvo susitikęs su inžinieriumi. Visgi, greičiausiai galima kalbėti tik apie padarytą įtaką vabalui ir ankstesnėms Porsche konstrukcijoms, bet ne apie autorinių teisių pažeidimus ar kopijavimą.

]
Taip atrodė 1932 m. Zündapp kurtas Porsche Typ 12 prototipas. Jau matomi ryškėjančios legendinio automobilio formos ir mechaniniai sprendimai, tačiau yra žinoma, kad didelę įtaką Käfer dizainui padarė kitų automobilių gamintojų kūriniai.

    Hitleriui iškėlus automobilio liaudžiai idėją, greitai buvo suformuluoti ir pagrindiniai reikalavimai: keturvietis automobilis greitkelyje turėjo galėti važiuoti 100 km/h greičiu, degalų sunaudoti ne daugiau nei 7 l./100 km., ir kainuoti iki 1000 reichsmarkių (maždaug tiek tuomet kainavo populiariausi motociklai). Hitleris projektą patikėjo Jakobui Werlinui, kuris buvo naujas nacionalsocialistų partijos narys, automobilių pardavėjas, inžinierius. Matydamas tuometes automobilių tendencijas, jis buvo skeptiškas dėl pigios mašinos sėkmės. Automobilio kūrimas buvo patikėtas profesoriui Ferdinandui Porsche, kuris, kaip minėta, turėjo patirties kuriant mažą automobilį ir turėjo Hitlerio pasitikėjimą (anksčiau kūrė lenktynines mašinas). Projekto finansavimas ir priežiūra tapo Vokietijos automobilių pramonės asociacijos užduotimi. Pastaroji organizacija pati norėjo imtis liaudies automobilio projekto, todėl kai 1934 m. birželio 22 d. sudarė sutartį su Porsche, sąmoningai nustatė praktiškai neįvykdomą terminą trims prototipams pagaminti – vos dešimt mėnesių. Tačiau Hitlerio palankumas Porsche išliko ir projektas liko jo rankose, nors numatyti terminai taip ir liko neįgyvendinti. 1935 m. Hitleris pranešė, kad Vokietijos žmonės greitai išvys naują liaudies automobilį, tačiau pirmieji prototipai buvo pagaminti tik kitų metų vasarį. Šie prototipai – V1 ir V2 versijos – buvo skirti eksperimentuoti su galimai varikliais ir konstrukciniais sprendimai. Vienas jų turėjo dviejų cilindrų keturtaktį, kitas – dvitaktį variklį, tačiau rezultatai nebuvo patenkinami. 1936 m. spalį buvo sukurta trečioji automobilio versija, kurios pirminiai bandymai buvo sėkmingi, tačiau Vokietijos automobilių pramonės asociacijos norėjo atlikti detalesnius bandymus. Taip 1937 m. Asociacija pradėjo itin kruopščius 30 Käfer V3 prototipinių automobilių bandymus, kurių metu jiems iš viso teko nuvažiuoti apie 2,5 mln. kilometrų. Pačiam Hitleriui vabalas buvo padovanotas dar metų pradžioje ir, kaip teigiama, Trečiojo Reicho vadui jis labai patiko. Trečioji automobilio prototipinė versija jau pasižymėjo pagrindiniais ir šiandien atpažįstamais bruožais: keturių cilindrų 1,0 l. keturtaktis variklis kukliai slėpėsi gale, o pats kėbulas buvo aptakus ir, žinoma, priminė vabalą. Ši išvaizda nėra vien tik paties Ferdinando Porsche nuopelnas – automobilio stilius ir kai kurie techniniai sprendimai buvo vyriausiojo projektuotojo Erwino Komendos darbas. Dar daugiau – aišku, jog vabalo kūrimui didelę įtaką darė Tatra ir priešingai nei J. Ganzo atveju, Tatra ir Käfer ryšius įmanoma įrodyti.
    Hanso Ledwinkos kūrinys Tatra T97 yra visomis prasmėmis labai panašus į Volkswagen vabalą. Yra žinoma, kad šis panašumas nėra atsitiktinis – Hitleris spaudė Porsche sukurti automobilį greitai ir pigiai ir kartu gyrė Tatra, kaip savo keliams tinkamą automobilį. Dar 1931 m. pasirodęs Tatra V570 prototipas buvo skirtas eksperimentams su oru aušinamu varikliu automobilio gale. Po to buvo užpatentuotas ne vienas konstrukcijos elementas, leidžiantis efektyviai aušinti variklį. Pats Hitleris savo vizitų Čekoslovakijoje metu važinėjo Tatra automobiliais, ne kartą vakarieniavo su Ledwinka, kuris nuo 1933 m. dažnai susitikdavo su Porsche padiskutuoti automobilių kūrimo klausimais. Kompanija vėliau iškėlė ieškinį Porsche dėl nukopijuoto dizaino ir patentų pažeidimų, tačiau, nors Porsche ketino sumokėti kompensaciją, reikalas trumpam buvo išspręstas Vokietijai okupavus Čekoslovakiją ir nutrukus T97 gamybą. Visgi, po karo byla buvo atnaujinta ir 1961 m. Volkswagen teko Tatra kompanijai sumokėti 3 mln. Vokietijos markių. Porsche pripažino, kad kurdamas Käfer žiūrėjo į Tatra kūrinius, todėl galima teigti, kad vabalo kūrime intrigų netrūko. Drąsesni pasakytų, kad visos Volkswagen kompanijos pradžia yra autorinių teisių pažeidimas, nusikaltimas, tačiau priteisti pinigai bent jau iš dalies atlygino žalą, kartu neleisdami kompanijai plėstis tokiais tempais, kokiais būtų norėję jos vadovai. Tai buvo viena iš priežasčių, kodėl vabalas buvo gaminamas tokį ilgą laiką. Būtina pasakyti, kad vabalas nebuvo jokio automobilio kopija, o automobilių pramonės pasiekimai visuomet daro įtaką kitų gamintojų kūriniams.

]
A. Hitleris apžiūrinėja Volkswagen maketą. Egzistuoja kelios versijos, kaip Hitleriui kilo liaudies automobilio idėja, tačiau aišku, kad poreikis pigiai ir patogiai transporto priemonei buvo, o pats vabalas buvo gaminamas ilgai ir iki šiol nepraranda populiarumo.

    Tačiau grįžkime į laikus, kuomet po bandymų buvo pritarta masinei Käfer gamybai. Dėl Asociacijos ir Porsche nesutarimų, Hitleris atsakomybę už masinę gamybą patikėjo KdF organizacijai („Kraft durch Freude“ arba „Jėga per džiaugsmą“). Galiausiai 1938 m. gegužės 26 d. buvo pradėta Volkswagen gamyklos statyba Žemutinėje Saksonijoje. Buvo planuojama pirmuosius automobilius per taupymo schemas už 990 reichsmarkių parduoti dar 1939 m., tačiau prasidėjęs Antras Pasaulinis karas šiuos planus sujaukė ir pirmieji 210 modelių buvo palikti partijos nariams. Tačiau ypatingos Käfer charakteristikos leido jam pasitarnauti ir karo reikmėms: 1940 m. buvo pradėtos kurti ir gaminti karinės automobilio versijos. Tokia galimybė buvo užkoduota vokiškame automobilių gamybos būde – vokiečiai visuomet pirmiausia sukurdavo automobilio bazę, o tuomet jai pritaikydavo kėbulą. Todėl šią bazę buvo galima pritaikyti skirtingiems kėbulų tipams, kas itin pravertė prasidėjusiame kare – Käfer pagrindu kurti visureigiai, amfibijos ar kitokios karinės transporto priemonės, apie kurias plačiau pasakojama tolesniuose skyriuose.
    Nors šiame straipsnyje prototipai vadinami vabalais, naujasis automobilis nebuvo pavadintas iš karto pavadintas Käfer – jo vardas keitėsi nuo Porsche 60 iki KdF Wagen. Tačiau svarbiausias receptas išliko tas pats – 1,0 l. 25 AG (beveik 19 kw) oru aušinamas variklis gale, galiniai varomi ratai ir aptakus kėbulas. Ši paprasta konstrukcija pravertė ir kai galiausiai dienos šviesą išvydo karinėms reikmėms pritaikytos vabalo versijos: visureigis Kübelwagen, plaukiantis automobilis Schwimmwagen ir įvairios kitos mašinos.


Karinis „kibiras“ – Kübelwagen

    Jei karo istorijos mėgėjams reikėtų įvardinti geriausius Antrojo Pasaulinio karo visureigius, šalia legendinio Willys MB neabejotinai atsidurtų ir kuklusis Kübelwagen. Šis vardas reiškia „kibiras“, tačiau jis automobiliui prilipo ne dėl paprasto kėbulo, o dėl naudotų sėdynių – žodis Kübelwagen atsirado sutrumpinus žodį „Kübelsitzwagen“. Dažnai visureigis vadintas tiesiog Kübel. Dėl savo paprastų konstrukcinių sprendimų šis volkswagenas buvo itin patikimas ir sėkmingai pasirodė visuose frontuose, tačiau jo giminystės ryšiai su vabalu nėra plačiai žinomi. Kartu šis visureigis yra ir Vokswagen markės pradžios istorijos dalis, nes buvo gaminamas dar prieš išpopuliarėjant vabalui ir dėl to dabar yra noriai graibstomas kolekcionierių.
    Karinio Volkswagen automobilio idėja buvo keliama dar nepradėjus masinės Käfer gamybos. Apie tokią galimybę buvo diskutuojama dar 1934 m. balandį, kuomet Porsche firmos ir Reicho kanceliarijos posėdyje buvo keliama karinio visureigio, galinčio vežti tris karius, kulkosvaidį ir amuniciją, idėja. Iš karto sumanymu nebuvo susižavėta, tačiau VW kompanijai ir pirmiesiems Käfer bandymams vadovavęs SS karininkas Albertas Lieseas idėją atgaivino 1938 m. pradžioje, kuomet nurodė suformuluoti reikalavimus tokiam visureigiui. Šie reikalavimai tapo dideliu galvosūkiu Porsche inžinieriams.
    Buvo norima, kad visureigiu galėtų važiuoti keturi kariai su visa ekipiruote, o pats automobilis pasižymėtų geromis bekelės įveikimo charakteristikomis. Tai reiškė, kad automobilis turi būti lengvas, pakrautas neviršyti 950 kg. svorio (tai yra 150 kg. mažiau nei civilinis modelis), o tai, turint omenyje, kad keturi kariai su ekipiruote sveria apie 400 kg., tiek pat sveria ir automobilio bazė, atrodė neįveikiamas uždavinys. Pagal tokį skaičiavimą automobilio kėbulas galėjo sverti vos 150 kg., kai įprastai tokio dydžio mašinų kėbulai svėrė apie 350 kg. Visgi numatytą svorį Porsche pavyko pasiekti bendradarbiaujant su Trutz kompanija, kuri jau anksčiau eksperimentavo su lengvų kėbulų gamyba Vermachto mašinoms. Rezultatas buvo pasiektas naudojant paprastą, tiesią skardą, atsisakius metalinio stogo ar stiliaus elementų. Nors ankstyvieji prototipai dar turėjo panašumų su civiliniu Käfer, galiausiai visureigis įgavo kampuotą dėžės formą, turėjusią padėti mašiną gaminti kiek įmanoma pigiau ir paprasčiau. Bandymai prasidėjo 1938 m. lapkritį, tačiau, nors jie buvo labai sėkmingi ir 1939 m. Vienos automobilių parodoje karinis volkswagenas buvo pristatytas visuomenei, kariuomenė pageidavo pagerinti visureigio pravažumą. Turint omenyje, kad automobilis buvo varomas dviem ratais, jis ir taip buvo gana geras, tačiau atlikus pakeitimus – padidinus prošvaistą, pakoregavus pavarų dėžę, įdiegus naujesnę 1,0 l. variklio versiją – visureigis bekelėje tapo dar pranašesnis. Taip Type 82 arba tiesiog Kübelwagen perėjo į masinės gamybos stadiją, o 1940 m. jų buvo pagaminta jau 1000. Keletas jų išvydo kovas Prancūzijoje, tačiau masiškai šie visureigiai pradėti naudoti tik kare Šiaurės Afrikoje.

]
Dykumai skirtas Kübelwagen. Nors dabar yra noriai graibstomas kolekcionierių, panašus visureigis Volkswagen 181 vis dar yra gana pigus. Tačiau tik originalus Kübelwagen mena Volkswagen kompanijos pradžią ir Antrąjį Pasaulinį karą.

    Buvo gaminamos kelios Kübelwagen versijos: keturviečiai karių ar žvalgybos automobiliai, trivietis lengvasis radio automobilis, dvivietė sužeistųjų evakuacijos mašina. Vėliau, 1943 m. buvo gaminama ir 1,1 l. variklį turinti keturiais ratais varoma visureigio versija. Buvo ir nemažai prototipų, skirtų eksperimentuoti tiek su varikliu (buvo išbandomas mechaninis arba turbokompresorius), tiek su važiuokle (buvo pagamintas ir šešis ratus turintis prototipas), tiek su kuru (išbandyti dyzeliną, dujas, elektrą ar netgi malkas naudojantys varikliai). Iš viso buvo pagaminti apie 55 000 Kübelwagen visureigių, kurie pateko į skirtingus dalinius, frontus ir susidurdavo su skirtingomis gamtinėmis kliūtimis.
    Šiais laikais įprasta, kad kariniai visureigiai turi didelius variklius. Kübelwagen visureigiai turėjo vos 1,0 ar 1,1 l. 23,5-25 AG variklius, tačiau jų pakako tokio mažo svorio automobiliams. Šie oru aušinami varikliai buvo itin patikimi: jie įrodė savo pranašumus tiek dulkėtame dykumos karštyje, tiek drėgname, šaltame ir purviname Sovietų sąjungos klimate. Ir šis variklis, nors ir buvo kurtas turint omenyje nedidelę automobilio kainą, nebuvo primityvus. Jame netgi buvo sumontuota iki tol tik sportiniuose automobiliuose naudota tepalo aušinimo sistema. Pati bazė ir važiuoklė buvo gana nesudėtingos – kėbulas buvo montuojamas ant plieninių grindų, sumontuotų ant plieninio vamzdžio, prasiskiriančio gale varikliui ir kitiems mechaniniams mazgams įrengti. Automobilis turėjo nepriklausomą pakabą, keturių pavarų transmisiją ir mechaninius stabdžius. Degalų bakas buvo įrengtas priekyje, priešais keleivio sėdynę, taip efektyviai išnaudojant laisvą vietą priekyje ir pagerinant svorio pasiskirstymą. Techniniai sprendimai, turėję padaryti Kübelwagen paprastą, patikimą ir pigų, netrukdė pakankamai geroms visureigio pravažumo savybėms. Maksimalus Kübelwagen greitis buvo 80 km/h – nors dabar tai atrodo nepakenčiamai lėtai, tuometiniais mąstais toks greitis automobiliams buvo normalus, ypač turint omenyje, kad tai – bekelei skirtas visureigis. Geras pravažumo charakteristikas suteikė didelis įvažos kampas – 600 priekyje ir 380 gale, didelė, 28 cm. siekianti prošvaista bei labai mažas svoris – dažniausiai naudotos versijos svėrė 700-750 kg., o tai suteikė ne tik galimybę įveikti smėlio kopas Afrikoje, sniegą ir purvą Europoje, bet ir gelbėjo gyvybes. Pats feldmaršalas Erwinas Rommelis F. Porsche teigė, kad būtent savo Kübelwagen yra skolingas už gyvybę, nes jam teko įvažiuoti į minų lauką, tačiau volkswagenas buvo per lengvas, kad detonuotų minas ir niekas nenukentėjo. Tokia sėkmė nenusišypsojo daug sunkesniam Horch visureigiui, sekusiam iš paskos. Prie gero pravažumo prisidėjo ir riboto praslydimo diferencialas, gana aukšta važiuoklė. Dykumoms skirtoms versijoms padėjo ir platesnės padangos, kurios ne taip lengvai grimzdo į smėlį. Kübelwagen visureigis galėjo įveikti ir iki 45 cm. gylio brastą, tačiau su vandens kliūtimis geriau susitvarkydavo kitas volkswagenas – Schwimmwagen.
    Taigi, gamintas su vieninteliu tikslu – būti pigiam, Käfer suteikė puikų pagrindą Kübelwagen visureigiui. Būdamas nesudėtingas ir pigus gaminti, kartu jis buvo ir itin patikima kariuomenės transporto priemonė, kurią kariai labai mėgo. Šiandien Kübelwagen automobilius savo kolekcijose norėtų turėti ne vienas automobilių ar karo istorijos entuziastas, tačiau vienu pirmųjų Volkswagen automobiliu tapęs visureigis dabar yra retas ir brangus eksponatas. Tiesa, panašios išvaizdos automobilis buvo sugrįžęs į Volkswagen gamą 1968 metais, kuomet kompanija pradėjo gaminti 181 modelį, taip pat skirtą kariuomenei, tačiau parduotą ir civiliniam naudojimui. Jo gamyba buvo nutraukta 1983 m. ir, neskaitant išvaizdos ir kai kurių techninių sprendimų, jį ne daug kas siejo su Kübelwagen. Įsigyti Volkswagen 181 yra daug pigiau ir paprasčiau. Kita vertus, naudojantis ta pačia vabalui kurta baze buvo gaminamas ir daug retesnė ir brangesnė transporto priemonė – amfibija Schwimmwagen.


Talentingasis Schwimmwagen

    Net ir geriausi šiuolaikiniai visureigiai susiduria su problema, kuomet privažiuojamas gilus vandens telkinys. Tokioms problemoms spręsti buvo kuriamos įvairios vandens kliūtis galinčios įveikti mašinos: plaukiantys tankai, šarvuočiai ir automobiliai. Viena tokių – Volkswagen Schwimmwagen, sukurtas ant tos pačios bazės kaip ir Käfer bei Kübelwagen. Nors nebuvo taip gausiai gaminamas kaip įprastas kariuomenės visureigis, Schwimmwagen buvo keista ir įdomi mašina.
    Įvairūs svarstymai apie kariuomenei skirtą plaukiantį automobilį prasidėjo dar ketvirto dešimtmečio viduryje, kuomet jaunas inžinierius Hannesas Trippelis pradėjo braižyti tokios mašinos projektą. 1939 m. jis jau buvo oficialiai paskirtas sukurti nedidelę amfibiją, tačiau greitai prasidėjo ir Porsche bandymai su užsandarintu Kübelwagen. Tačiau įprasta visureigio forma neleido tolygiai ir efektyviai plaukti, todėl vienam iš Porsche inžinierių Erwinui Komendai teko sukurti aptakesnį kėbulą. 1941 m. buvo pagaminti 30 tokių Type 128 Schwimmwagen, tačiau jie pasižymėjo gana prastomis tiek amfibijos, tiek visureigio savybėmis. Idėjos nebuvo atsisakyta ir dar tais pačiais metais Porsche buvo paprašytas pratęsti projektą ir ištobulinti plaukiantį visureigį. Taip buvo sukurta kiek mažesnė, sandaresnė ir tvirtesnė Schwimmwagen versija Type 166, skirta pakeisti SS žvalgyboje naudotus motociklus su lopšiu, kurių bekelės charakteristikos neatitiko lūkesčių. Greitai prasidėjo masinė šio modelio gamyba ir plaukiantys visureigiai pateko į dalinius.

]
Schwimmwagen. Nors yra gerai žinomas dėl amfibijos savybių, plaukti jam tekdavo retai. Tačiau šis papildomas talentas praplėtė visureigio galimybes ir už tai jį tik dar labiau mėgo kariai.

     Automobilis buvo varomas tuo pačiu 1,1 l. varikliu, kuris vandenyje suko trijų menčių sraigtą. Važiuojant sausuma sraigtas būdavo pakeltas, o įvažiavus į vandenį nuleidžiamas rankomis ant tiesiai iš variklio išvestos ašies. Šiai procedūrai atlikti net nereikėdavo išlipti iš automobilio – specialiu virbu nuleisto sraigto net nereikėdavo pritvirtinti, nes jį vietoje laikė slėgis, kuriamas į priekį stumiančio sraigto. Kartu tai apsaugojo nuo didesnių pažeidimų, jei sraigtas atsitrenkdavo į kokias nors kliūtis. Vandenyje amfibija buvo vairuojama taip pat, kaip ir sausumoje – priekiniais ratais. Vandenyje Schwimmwagen galėjo išvystyti apie 10 km/h greitį. Dėl viso pikto, tarp standartinės įrangos buvo ir irklas, kuris buvo naudojamas tiek variklio gedimo, užgesimo atveju, tiek esant reikalui trumpam plaukti atbulomis. Plaukti padėdavo ir besisukantys ratai. Schwimmwagen buvo gana mėgstamas jį naudojusių karių, tačiau ne tiek dėl galimybių plaukte įveikti vandens kliūtis, bet dėl įprastų visureigio savybių. Tai suprasti nesunku, nes automobilis pirmoje pavaroje buvo varomas visais ratais, o visureigio talento plaukti prireikdavo labai retai.
    Galiausiai 1944 m. gamyba buvo nutraukta, nes buvo gana sudėtinga, reikalavo laiko ir resursų, reikalingų kuriant naudingesnes mašinas ir įrangą. Apie 15 tūkstančių Type 166 Schwimmwagen buvo pagaminta. Nors šis skaičius nėra mažas – Schwimmwagen yra gausiausiai gamintas plaukiantis automobilis istorijoje – iki šių dienų jų išliko nedaug. Skaičiuojama, kad iš viso išliko apie 160-170 šių volkswagenų ir tik 13 yra originalūs, nerestauruoti. Tai šį automobilį daro itin geidžiamą kolekcionierių ir labai vertingą.


Kitos karinės versijos

    Nors jau minėtos trys mašinos buvo pagrindiniai pirmieji Volkswagen modeliai, bazės paprastumas ir nesudėtingas gamybos procesas visuomet skatino eksperimentuoti kuriant ir kitokias karines mašinas. Viena tokių buvo Kommandeurwagen – Käfer kėbulas ant Kübelwagen bazės. 669 buvo pagaminti, naudoti daugiausia fronte tarnavusių karininkų. Volkswagen bazė turėjo daug privalumų, todėl be karinio vabalo, Kübelwagen ir Schwimmwagen buvo ir kitų įdomių bandymų bei projektų.

]
Käfer kėbulas ant Kübelwagen bazės. Visureigio važiuoklė ir automobilio spalva tarsi panaikina taikų ir mielą vabalo charakterį, kurį vėliau taip pamėgo jaunimas.

    1941 m. žiemą pastebėta, kad sniegas Kübelwagen gana sunkiai įveikiamas. Todėl 1942 m. buvo pradėti įvairūs bandymai šiai problemai išspręsti. Visų pirma buvo išbandyti specialūs pridėtiniai ratai, turėję suteikti didesnį sukibimą. Šiems bandymams buvo naudojamas Schwimmwagen automobilis, nes jo kėbulas buvo aptakesnis ir buvo manoma, kad geriau slys sniego paviršiumi. Tačiau šie bandymai buvo nesėkmingi – pridėtiniai ratai tik sukosi vietoje, patys apsikasdami sniegu. Tuomet pradėtos bandyti įvairios vikšrų konfigūracijos. Vietoj galinių ratų sumontuoti vikšrai suteikė gerą sukibimą, tačiau priekinė ašis vis tiek sukosi per daug laisvai, greitai įsikasdama į sniegą. Problemą bandyta išspręsti priekinius ratus pakeičiant slidėmis, vairavimą patikint galiniam diferencialui (stabdant vienos pusės vikšrus). Nors tokio sniegaeigio bandymai buvo daug žadantys, konstrukcijos sudėtingumas lėmė sprendimą nepradėti masinės gamybos. Juolab, kad panaši transporto priemonė jau buvo naudojama – NSU Kettenkrad nebuvo toks universalus kaip Kübelwagen, bet panaši jo paskirtis vikšrinį volkswageną padarė nebūtinu.
    Visgi, vienas labai įdomus Kübelwagen modelis pasiekė masinę gamybą. Tai – modifikacija, skirta važiuoti geležinkelio bėgiais. Tokia galimybė buvo pasiekta labai paprastai – atvirkščiai sumontavus ratus, kad būtų pasiektas norimas važiuoklės plotis, ir prie jų privirinus bėgiais riedėti pritaikytas briaunas. Po bandymų aukšti kariuomenės pareigūnai buvo sužavėti tokia Kübelwagen panaudojimo galimybe ir 1943-1944 m. žiemą buvo vykdoma masinė gamybą. Kadangi pakeitimai buvo nežymūs, gamyba nebuvo daug sudėtingesnė nei paprasto visureigio. Visgi, jų buvo pagaminta nedaug.

Kübelwagen Type 823 – tanku apsimetinėjantis visureigis. Naudotas tiek priešo žvalgybai apgauti, tiek pratybose. Bokštelis sukiojosi ir galėjo būti aprūpintas kulkosvaidžiu. Patekti į šį dvivietį visureigį buvo kiek sunkiau – tekdavo ropštis per liuką bokštelio viršuje, tačiau tokios mašinos naudotos retai.

    Nedaug buvo pagaminta ir kitų versijų – sirenomis aprūpintų automobilių ar netgi tankų muliažų, skirtų pratyboms ir priešo žvalgybai klaidinti. Visgi, Kübelwagen ir Schwimmwagen išliko pagrindiniai kariniai Käfer bazę naudoję automobiliai, o visos kitos versijos retai patekdavo į masinę gamybą. Tiek dėl to, kad karo metu nebuvo galima skirti daug resursų naujų lengvųjų mašinų kūrimui, kai jie buvo reikalingesni ginkluotės ir šarvuotos technikos gamyboje, tiek dėl to, kad Kübelwagen buvo labai patikimas ir atliko visas tokio dydžio visureigiui skirtas funkcijas.


Apibendrinimas

    Taigi, Volkswagen kompanijos pradžios istorija yra ir paini, ir paprasta tuo pat metu. Adolfo Hitlerio įsakymu pradėtas gaminti liaudies automobilis, regis, netgi tiems laikams nebuvo nei visiškai originalus, nei labai inovatyvus. Nepaisant to, ilgainiui vabalas tapo stiliaus aksesuaru, neatskiriama hipių ir visos automobilių kultūros dalimi, padėjusia išpopuliarėti Volkswagen ir visiems laikams išlikusi istorijoje savo legendine forma ir paprastumu. Šios priežastys nulėmė tai, kad Volkswagen Käfer yra pripažintas vienu iš penkių didžiausią įtaką padariusių 20 a. automobilių. Plačios naujos bazės pritaikymo galimybės leido gimti ir karinėms reikmės skirtiems automobiliams Kübelwagen ir Schwimmwagen, kurie savo techniniais sprendimais ir gamybos paprastumu išsikovojo savo vietą tiek juos naudojusių karių širdyse, tiek karo istorijos puslapiuose. Dabar visa tai – vertingas kolekcionierių grobis, muziejų ekspozicijų dalis, tačiau tai, ko pradžia šiame straipsnyje yra aprašyta, dar ilgai nepaliks gatvių ir, gali būti, šio straipsnio skaitytojų garažų.

Naudota literatūra ir informacijos šaltiniai:
1. VW at war: Kubelwagen, Schwimmwagen & Special Vehicles, M. Sawodny, 1991.
2. Encyclopedia of Weapons of WWII, Orbis Publishing Ltd, 1998.
3. Josef Ganz automobilių interneto puslapis.
4. Volkswagen Beetle, Vikipedija.
5. Volkswagen Kübelwagen, Vikipedija.
6. Volkswagen Schwimmwagen, Vikipedija.
7. Tatra 97, Vikipedija.


Komentarai
eppanzer Rgs 24 : 21:05
Komentarai: 262

Prisiregistruota: Kov 20 : 11:20
Geras straipsnis.
 10.0

Vieta: Lietuva
Drąsus generolas, valia jo plieninė,
tik armija, gaila, visa alavinė
[nuoroda]

Mazgas Rgs 24 : 22:07
Komentarai: 225

Ir nepavargstat kaskart perskaityti ir pagirti Ačiū labai, stengiuosi.


Vieta: Didkiemis/ Kaunas
frazė- gyvenimas yra gražus- nepaguodžia kario su nutrauktomis galūnėmis

Mikis Rgs 27 : 07:24
Komentarai: 6

Prisiregistruota: Lie 14 : 08:00
Labai ačiū už produktyvumą ir vis atsirandančias naujienas.
Gaila tik, kad po jų nebeužverda tokios diskusijos, kaip prieš penketą metų. Oooi, kaip malonu būdavo skaityti. Gal paskutinis sakinys labiau tiktų į nostalgijos skyrelį.

Vieta: Vilnius

Mazgas Rgs 27 : 18:54
Komentarai: 225

Negalim priversti žmonių diskutuoti, bet galim parūpinti apie ką, jei visgi atsiras noras Stengiuos rašyti, kad tik būtų, kas stengias skaityti.


Vieta: Didkiemis/ Kaunas
frazė- gyvenimas yra gražus- nepaguodžia kario su nutrauktomis galūnėmis

eppanzer Rgs 27 : 21:11
Komentarai: 262

Prisiregistruota: Kov 20 : 11:20
Diskusijos neužverda todėl, kad pasirinkta tokia aiški tema, kur nelabai yra apie ką diskutuoti. Nėra jokių ginčytinų klausimų, jokių aštrių kabliukų. Bet paskaityti tikrai buvo smagu.
 10.0

Vieta: Lietuva
Drąsus generolas, valia jo plieninė,
tik armija, gaila, visa alavinė
[nuoroda]



Jūs turite būti prisijungęs kad pateikti pastabas šioje svetainėje, prašome prisijungti, arba, jei nesate registruotas spustelėkite čia prisijungti

Apklausa


Ar lankotės mūsų svetainės "Facebook" paskyroje ir ar ji Jums naudinga?



Nesinaudoju "Facebook"

Naujienos skelbiamos šios svetainės "Facebook" paskyroje man yra svarbios.

Nemanau, kad šios svetainės paskyra "Facebook" yra reikalinga

Kita (parašykite savo nuomonę komentaruose).

Naršo
svečių:31
narių:0
Šiame puslapyje:1
Nariai: 4654, naujausias: Nojus19988
Rekomenduojame
http://www.ginklai.net/

http://www.istorikas.lt/

http://www.plienosparnai.lt/news.php

Skaitiklis

Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
Facebook
Svetainėje esančią informaciją laisvai galima naudoti tik mokslo tikslais (mokykliniams projektams, referatams, kursiniams darbams etc).
Visais kitais atvejais būtina gauti svetainės administracijos ir, jeigu atskirai nurodyta, kūrinių autorių sutikimą. Visada būtina svetainę nurodyti kaip informacijos šaltinį.
© www.antraspasaulinis.net 2003-2014 / el. paštas / naujienos
Užkrauta per:0.3389sek.0.1324užklausųDB užklausų71. Atminties panaudojimas3,561KB