Header
 
 
 
 DUK
 
 
 
Sveiki,
Prisijungimo vardas:

Slaptažodis:




Prisiminti mane

[ ]
[ ]
[ ]

1926 metų perversmas – ar tikrai buvo gelbėjama Lietuvos kariuomenė?
on Ketvirtadienis, 2016 m. gruodžio 22 d.
autorius G. Miknevičius autoriaus sąrašas spausdinti turinio įrašas sukurti pdf bylą turinio įrašas
komentarai: 4
paspaudimai: 838
 9.0 - 1 balsas -

    Šiemet sukanka 90 metų įvykdytam kariniam perversmui Lietuvoje, kuris nutraukė tarpukario demokratinę raidą Lietuvos Respublikoje. Perversmui pateisinti buvo sukurtas mitas apie neva gręsiantį bolševikinį perversmą Lietuvoje. Kadangi šis mitas jau seniai paneigtas, šių dienų perversmo teisintojai sugalvojo naujų mitų pateisinti perversmui – lenkų mokyklos Lietuvoje ir kariuomenės žlugdymas priešų akivaizdoje. Daryti perversmą dėl lenkų mokyklų tai tikrai nerimta ir dėl to kariškiai tikrai nerengtų perversmo, kas kita - kariuomenės žlugdymas, kai Lietuvoje yra karo padėtis dėl Lenkijos kėslų ir jos užgrobtų Lietuvos teritorijų su sostine Vilniumi. Čia jau tikrai rimtas motyvas dėl kurio kariškiai ryžtųsi kariniam perversmui. Norint išsiaiškinti ar tikrai buvo žlugdoma kariuomenė, reikia išsiaiškinti kokia kariuomenės padėtis buvo iki perversmo.
    Pasibaigus karo veiksmams Lietuvos kariuomenėje buvo 43 548 kareiviai1. Iš jų rikiuotės (t.y. koviniai) 35 615, likusieji buvo raštininkai, felčeriai, muzikantai, intendantūros. Karininkų buvo 1171, 440 karo valdininkų ir 100 gydytojų2. Taikos metu tokios didelės kariuomenės nereikėjo todėl ji pradėta mažinti. 1923 m. pabaigoje buvo išformuotos divizijos, vietoj jų teritorija buvo padalinta į 3 karo apygardas, išformuoti 5 pėstininkų ir 2 kavalerijos pulkai. Palikti 8 pėstininkų pulkai, 2 kavalerijos pulkai, 4 artilerijos pulkai ir prie jų priskirta šarvuočių rinktinė. Visa tai padarė dešiniųjų vyriausybė. 1924 m. kariuomenėje buvo 12 574 iš jų rikiuotės 8152 (arba kaip juos vėl pradėta vadinti durtuvų), karininkų - 872 iš jų rikiuotės - 519, karo valdininkų 268, gydytojų - 62 ir kapelionų - 153. Tačiau gavosi toks paradoksas, kad pagal etatus pradėta stigti žmonių. Pagal etatus truko kareivių – 2915, karininkų - 293, karo valdininkų - 33, gydytojų - vienuolika, vieno kapeliono. Tai matyt susiję su tuo, kad pradėjus demobilizaciją iš jos pasitraukė demobilizuoti karininkai, karo valdininkai ir medikai. Sunku paaiškinti kodėl susidarė toks kareivių trukumas, faktiškai trūko daugiau kaip pulko, matyt kad kariuomenės šaukimas turėjo daug spragų, o tuo meto visos kariuomenės dydis buvo lygus tik vienai divizijai. Ir tai tuo metu kai neatšaukta karinė padėtis, visą laiką kalbama apie Lenkijos grėsmę ir esame karo stovyje su Lenkija, todėl jau vasario mėnesį padėtis pagerėja ir kareivių jau yra 17 557 iš jų durtuvų - 11 702, tačiau buvo padidinti kareivių etatai ir jų vis tiek trūko, dabar trukumas sudarė 1941 t.y. vis tiek pulko trūko4. Karininkų irgi šiek tiek padidėjo, dabar jų buvo 892, tačiau rikiuotės arba durtuvų buvo 493, t.y. jų dar sumažėjo, taip pat sumažėjo karo valdininkų dabar jų buvo 248, gydytojų irgi sumažėjo iki 55, tačiau jų etatus sumažino iki 60 tai jų trūkumas nebuvo didelis. Tačiau per visus metus kariuomenė palaipsniui buvo mažinama ir 1925 m. sausio 1 dieną ją sudarė 15754 kareivių iš jų durtuvų - 9770, taigi iš viso kareivių sumažėjo 1803, o durtuvų 1932. Tačiau pagal etatus truko 3204 žmonių, taip pat nepagerėjo padėtis su karininkų etatais, jų sumažėjo iki 781 iš jų durtuvų 429. Apie prastą kariuomenės padėtį kariuomenės vadas pranešė KAM ministrui, kur jis pažymėjo, kad gerų karininkų mūsų kariuomenė neturi, visiškai neturi generalinio štabo karininkų, dar prastesnė padėtis su virštarnybiniais kareiviais (viršilos, puskarininkiai). Įstatymas dėl virštarnybinių puskarininkių yra labai netobulas todėl kariuomenėje pasiliko tarnauti tik apie 400 puskarininkių, kai tuo tarpu kariuomenei jų reikia 2000. Bet ir kas pasiliko nelabai atitinka reikalavimų, nes, kad jie taptu tikrais kareivių instruktoriais, turi baigti atitinkamus kursus, kurie tik pradedami organizuoti. Iki demobilizacijos specialistų trukumą padengė laisvai samdomieji, tačiau pradėjus demobilizaciją pirmiausiai buvo paleisti būtent specialistai - 1500 žmonių, kas iš karto neigiamai atsiliepė kariuomenei5. Taigi matome, kad bloginti kariuomenės padėtį pradėjo būtent krikdemai, t.y. dešinieji.
    1925 m. buvo sukurti nauji taikos etatai. Pagal juos pėstininkų pulke turėjo būti 771 žmonių6. Faktiškai pulkas buvo suvestas į vieną batalioną. Kavalerijos pulke turėjo būti 1003 žmonių7. Bet ar pulkai buvo užpildyti pilnai? 1926 m. sausio 1 dienos duomenys:
1-as pėst. D.L.K. Gedimino pulkas – 717 žmonių
2- as pėst. D.L.K. Algirdo pulkas – 736 žmonių
3-as pėst. D.L.K. Vytauto pulkas – 613 žmonių
4as pėst. L.K. Mindaugo pulkas – 567 žmonių
5- as pėst.L.D.K. Kęstučio pulkas – 751 žmonių
6-as pėst. P.K. Margio pulkas – 700 žmonių
7-as pėst. Ž.K. Butegeidžio pulkas – 1281 žmonių
8-as pėst. K.K Vaidoto pulkas – 700 žmonių
9-as pėst. L.K. Vytenio pulkas 726 žmonių
1-as husarų pulkas – 981 žmonių
2-as ulonų pulkas - 750 žmonių
    Iš viso tuo metu kariuomenėje buvo 13 403 žmonės, rikiuotės arba durtuvų beveik per pusę mažiau - tik 7 485 kariai8. Tik 7-as pulkas turėjo daugiau nei priklausė pagal taikos meto etatus karių. Jis buvo dislokuotas Klaipėdoje, tai taip pat rodo kas Lietuvos vyriausybės manymu kėlė tuo metu didžiausia pavojų – tai ne Lenkija, o Vokietija. Kiti visi pulkai net pagal taikos etatus buvo nepilni. Bet jie nors buvo arti etatų, nes gegužės mėnesį Lietuvos kariuomenė padėtis tapo tragiška. Tuo metu ji sumažėjo perpus:
1-as pėst. D.L.K. Gedimino pulkas – 660 žmonių
2- as pėst. D.L.K. Algirdo pulkas – 343 žmonių
3-as pėst. D.L.K. Vytauto pulkas – 364žmonių
4-as pėst. L.K. Mindaugo pulkas – 516 žmonių
5- as pėst.L.D.K. Kęstučio pulkas – 367 žmonių
6-as pėst. P.K. Margio pulkas – 337 žmonių
7-as pėst. Ž.K. Butegeidžio pulkas – 681 žmonių
8-as pėst. K.K Vaidoto pulkas – 380 žmonių
9-as pėst. L.K. Vytenio pulkas 380 žmonių
1-as husarų pulkas – 349 žmonių
2-as ulonų pulkas- 218 žmonių
    Didžioji dauguma pulkų sudarė tik dvi kuopos! Iš viso kariuomenėje buvo 7 236 iš jų durtuvų - 34549. T.y. netikėtai užklupus priešui jam priešintis pradžioje galėtų tik sustiprinto pulko junginys, o mobilizacija tuo metu buvo numatyta įvykdyti per 10 dienų, kai okupuoti Lietuvos teritorijai užtektu 5 dienų. Kažkokio protesto iš kariuomenės vadovybės ar karininkų neteko išgirsti. Ypač keista majoro P. Plechavičiaus pozicija, jo pulką – 1-ą husarų, sumažino dviem trečdaliais ir jis patenkintas, jokio perversmo nerengia ir kariuomenės gelbėti nesiruošia ir, svarbiausia, visa tai darė krikdemų vyriausybė, t.y dešinieji. Kariuomenės vadas tuo metu buvo generolas S. Žukauskas, Vyriausiojo štabo viršininkas generolas leitenantas Ladyga, jis faktiškai ir vadovavo kariuomenei. Ir jam viskas gerai, iš Lietuvos kariuomenės liko katino ašaros, o jis patenkintas ir apie jokį perversmą negalvoja. KAM ministras tuomet buvo L. Bistras. Ir Lenkijos visai nesibaimina, tai gal vertėjo atšaukti karinę padėtį? Bet štai netikėtai gegužės 12 d. Lenkijoje įvyko karinis perversmas, valdžią užgrobė J. Pilsudskis ir tik tuomet karinė vadovybė pastebėjo, kad faktiškai nėra kam ginti Lietuvą, tada Seimas sutiko vėl buvo šiek tiek padidinta kariuomenė, birželio 1 dienai taip atrodė pulkai:
1-as pėst. D. L. K. Gedimino pulkas – 677 žmonių
2- as pėst. D. L. K. Algirdo pulkas – 674 žmonių
3-as pėst. D. L. K. Vytauto pulkas – 688 žmonių
4-as pėst. L. K. Mindaugo pulkas – 659 žmonių
5- as pėst.L. D. K. Kęstučio pulkas – 702 žmonių
6-as pėst. P. K. Margio pulkas – 684 žmonių
7-as pėst. Ž. K. Butegeidžio pulkas – 1237 žmonių
8-as pėst. K. K. Vaidoto pulkas – 676 žmonių
9-as pėst. L. K. Vytenio pulkas 702 žmonių
1-as husarų pulkas – 669 žmonių
2-as ulonų pulkas- 620 žmonių
    Visoje kariuomenėje buvo 12 372, o durtuvų t.y. kovinių kareivių - 10 82910. Kaip matome, tik vienas pulkas, 7-as, viršijo taikos meto etatus, kiti visi pulkai nesiekė taikos meto etatų, geriausia padėtis be 7-o pulko buvo 9-o pulko - jis kaip ir 7-as pulkas priklausė III-iai karo apygardai kuri dengė Vokietijos kryptį, vadinasi, Lietuvos dešiniųjų vyriausybė didžiausią priešą matė ne Lenkiją, o Vokietiją. Nei vienas pulkas nepasiekė bent 1926 m. sausio mėnesio dydžio.
    Ir štai, nauji Seimo rinkimai ir valdžią perima kairiųjų vyriausybė, tame tarpe ir tautininkai, kurie, kad patektu į valdžią, sudarė sąjungą su kairiaisiais. Įvyko kariuomenės vadovybės pasikeitimai: J. Papečkis, kariuomenės vadas liko tas pats generolas S. Žukauskas, Vyriausiojo štabo viršininkas pulkininkas leitenantas K. Škirpa. K. Škirpa pirmiausia atliko kariuomenės patikrinimą arba, kaip dabar sakytų, auditą. Po audito paaiškėjo skandalingi dalykai: kariuomenė nepritaikyta gynybai (apie puolimą nėr net galvoti), labai mažai kariuomenei labai daug štabų, ūkio ir administracijos įstaigų, visom kariuomenę aptarnaujančių įstaigų kareiviams per mėnesį išleista 1 711 830 litų, o kariuomenės rikiuotės kareiviams - 1 623 008 litų, taikos metu tai neleistina. Neįmano vykdyti jokių taktinių užsiėmimų su batalionu, ką jau kalbant apie pulką nes tam trūksta kareivių. Nėra jokių dalinių kurie karo atveju pridengtu mobilizaciją (t.y. daliniai stabdytų priešą, kol vyktų mobilizacija), kavalerijos organizacija visai pasenusi, kuri buvo prieš I pasaulinį karą, artilerija susideda iš įvairiausių kalibrų ir įvairiausių sistemų pabūklų, tai reikalauja skirtingai mokyti artileristus, nėra jokio karininkų tobulinimosi programų ir kursų, todėl juos ruošia kaip šauna į galvą kursų viršininkams, kariuomenės dalyse į tai visai rimtai nežiūrima, nors tam buvo skirtos nemažos lėšos. Todėl pas karininkus trūksta karinio pasiruošimo, o tai labai atsiliepia kareivių mokymui, ypač prastai paruošti artilerijos, inžinerijos karininkai. Nieko nepadaryta vyresniųjų karininkų ruošimui ir ypač štabų karininkų, atsargos karininkų ruošimas iš viso pamirštas. Puskarininkių ruošimas yra silpnas, visai neruošiami virštarnybiniai puskarininkiai. Iš to išplaukia labai liūdna padėtis su kareivių mokymu, pulkai ant tiek maži, kad nėra kam mokyti naujokų, nes seni kareiviai būna sargybose ar, kas dar blogiau, visokiuose ūkio darbuose, kas ir atsiliepia, nes seni kariai ir pamiršta ko buvo apmokami. Iš vis kariuomenė suformuota du kart mažesnė nei priklauso - pagal etatus tik 47 proc. Atsargos kareivių mokymas buvo pravestas tik vieną kartą 1925 m. Labai didelis trūkumas rikiuotės karininkų. Visiškai nėra jokių krašto gynimo planų, divizijos (karo metu apygardos performuojamos į divizijas) nežino kaip turi veikti užpuolus priešui, neišstudijuotos galimos priešo puolimo vietos. Mobilizacijai visiškai nepasirengta, tuo klausimu susirūpinta tik kai įvyko perversmas Lenkijoje, bet nieko konkretaus nepadaryta. Karo atveju nėra jokių atsargų11. Ir daro išvadą – krašto gynyba yra nepatenkinamoje padėtyje, lėšos skirtos gynybai neaišku kur naudojamos, visiškai neruošiami Lietuvos piliečiai gynybai, Lietuvos sienos visai neapsaugotos, ginklų, šaudmenų, materialinių medžiagų ir finansų karo atveju nėra. Jeigu Lietuva dabar būtų užpulta, ji būtų bejėgė gintis. Pagrindinis mūsų priešas dabartiniu metu yra Lenkija, jos kariuomenės pėstininkai per 3 žygio maršus gali pasiekti Kauną, kavalerija dar greičiau, vien tik Vilniaus krašte yra 28 tūkst. karių, net neskelbiant mobilizacijos Lenkija sugebėtu užgrobti Lietuvą pajėgomis esančiomis Vilniaus krašte. K. Škirpa pažymi, kad jis nemano, kad Lenkija būtinai dabar puls, bet kariuomenė turi būti pasiruošusi bet kam. Todėl jis siūlo nedelsiant pradėti ruošti mobilizacijos priedangą, išteklius karui, paruošti gynybos planus ir jis neprisiima atsakomybės už generolo leitenanto Ladygos padarytus darbus12.
    Pradėta karinė reforma, kad pulkai būtų panašus į pulkus, teko 2 pulkus išformuoti, panaikinti vieną karo apygarda. Išformuotu pulkų kareiviai ir karininkai buvo pervesti į likusius pulkus. Taip pat buvo išformuotas vienas artilerijos pulkas, kad būtų sustiprinti kiti 3 pulkai. Iš šalies atrodė, kad kariuomenė mažinama, tačiau skaičiai rodo ką kitą, gruodžio 1 dienai Lietuvos kariuomenė atrodė taip:
1-as pėst. D. L. K. Gedimino pulkas – 1489 žmonių
2- as pėst. D. L. K. Algirdo pulkas – 995 žmonių
4-as pėst. L. K. Mindaugo pulkas – 926 žmonių
5- as pėst.L. D. K. Kęstučio pulkas – 1264 žmonių
7-as pėst. Ž. K. Butegeidžio pulkas – 1144 žmonių
8-as pėst. K. K. Vaidoto pulkas – 871 žmonių
9-as pėst. L. K. Vytenio pulkas - 1402 žmonių
1-as husarų pulkas – 889 žmonių
2-as ulonų pulkas- 889 žmonių
    Artilerijos pulkai padidėjo beveik dvigubai. Kaip matome, visi pėstininkų pulkai pirmą kartą nuo tada kai įvesti buvo taikos meto etatai (nuo 1925 m.) viršijo savo etatus, deja kavalerijos dar nepasiekė, nes nebuvo iš ko didinti, bet stengėsi bent priartinti prie etatų. Bendras kariuomenės skaičius gruodžio 1 d. pasiekė 14 314 žmonių iš jų kovinių karių (durtuvų) 12 508 karių 13. Nežiūrint į sumažinta pulkų skaičių, patį kariuomenė išaugo. Palyginkime birželio 1 d. valdant dešiniesiems kariuomenėje 12 327 žmonių, iš jų kovinių karių (durtuvų) - 10 829. Kovinių karių (durtuvų) padidėjo 1679 kariais, t.y. faktiškai padidėjo dar vienu pulku. Tokios didelės kariuomenės nebuvo nuo 1925 metų, kai perėjo į taikos meto etatus. Buvo performuoti 3 pulkai - 1-as, 5-as, 9-as, kurie turėjo karui prasidėjus pridengti mobilizaciją, t.y. pirmieji stoti į mūšį ir sulaikyti priešą kol vyks mobilizacija, todėl jų pulkuose karių skaičius didžiausias, pačios mobilizacijos laikas buvo sutrumpintas iki 3 dienų, o pats mobilizacijos planas naudotas iki pat 1938 metų. Tai ką vis dėlto sumažino? Ogi administracinį aparatą, kuris buvo labai išpūstas, jį buvo numatyta sumažinti trečdalių. Aišku, tai nepatiko karininkams kurie sėdėjo šiltose vietose ir neaišku už ką gaudavo atlyginimą. Beje pačiam K. Ladygai, tuo metu jis jau buvo išmestas iš kariuomenės, grėsė teismas už neaišku kur iššvaistytas lėšas, be to, paaiškėjus skandalingam faktui, kad visiems vokiškiems pabūklams (jų buvo 33) visi sviediniai yra netinkami šaudymui14. Iš viso tuo metu Lietuvos kariuomenėje buvo 69 pabūklai15. Pusė pabūklų neturėjo ką šaudyti. Ir štai toks kariuomenėje susikompromitavęs žmogus yra vienas iš perversmo vadovų.
    Perversmas įvyksta, kaip pasikeitė kariuomenė per metus? Štai 1927 metų gruodžio 1 dienos duomenys:
1-as pėst. D. L. K. Gedimino pulkas – 1223 žmonių
2- as pėst. D. L .K. Algirdo pulkas – 990 žmonių
4-as pėst. L. K. Mindaugo pulkas – 925 žmonių
5- as pėst.L. D. K. Kęstučio pulkas – 1519 žmonių
7-as pėst. Ž. K. Butegeidžio pulkas – 935 žmonių
8-as pėst. K. K. Vaidoto pulkas – 938 žmonių
9-as pėst. L. K. Vytenio pulkas - 1310 žmonių
1-as husarų pulkas – 985 žmonių
2-as ulonų pulkas- 893 žmonių
    Kaip matome, pulkų skaičius liko toks pats – 7 pulkai, artilerijos irgi tiek pat 3 pulkai. Tačiau visuose pėstininkų pulkuose išskyrus 5-ąjį ir 8-ąji, sumažėjo karių skaičius. 5-sis pulkas dislokuotas Kaune, matyt, tai lėmė jo didžiausia padidėjimą kitų pulkų sąskaita. Kavalerijos pulkai irgi padidėjo ypač 1-as husarų, mat jam iki perversmo vadovavo P. Plechavičius. Bendras kariuomenėje žmonių skaičius sumažėjo, dabar buvo 13 817, iš jų rikiuotės kareivių (durtuvų) - 12 99516. Per metus kovinių kareivių padidėjo tik 487, faktiškai visas tas padidėjimas buvo skirtas tik 5-am ir 1-am husarų pulkams. Palyginkime - kairiųjų vyriausybė per pusmetį sugebėjo kovinių kareivių padidinti 1679, o štai perversmininkai per visus metus sugebėjo kovinių karių padidinti tik 487 kariais t.y. mažiau nei batalionu.
    Dabar apie biudžetą. Perversmo šalininkai teigia, kad kairiųjų vyriausybė norėjo labai smarkiai sumažinti kariuomenės finansavimą. Ir neteko nei vieno sutikti kuris tikrai žinotų koks buvo biudžetas, kiek iš jo buvo skirta kariuomenei, kiek buvo sumažintas finansavimas kariuomenei. Teko girdėti iš vieno tautininko, kad norėta nurėžti 50 milijonų litų. Jis nežinojo, kad tokių sumų 1925-1927 metais iš vis nebuvo skiriama kariuomenei. Štai kokios sumos buvo skiriamos:
1925 m. – 47 595 402 Lt, tai sudarė 21,39 %, visas biudžetas – 256 312 848 Lt
1926 m. – 41 814 000 Lt, tai sudarė 19,52 %, visas biudžetas - 241 935 375 Lt
1927 m. – 39 891 060 Lt, tai sudarė 19.05 %, visas biudžetas – 227 426 187 Lt17.
    Reikia pridurti, kad čia nurodytos tik paprastosios išlaidos, dar buvo nepaprastosios išlaidos, kur prisidėdavo dar 2-3 mlj. litų. Iš tų skaičių matome, kad išlaidas kariuomenei pradėjo mažinti dešiniųjų vyriausybė - 1926 metams sumažino 6 milijonų litų, kai tuo tarpu kairiųjų vyriausybė sumažino tik 2 milijonų litų, be to, reik atsižvelgti, kad ir pats biudžetas 1926 ir 1927 m. mažėjo. Išlaidos kariuomenei vėl didėti pradėjo tik nuo 1928 m. Tais metais kariuomenei buvo skirta 47 936 000 Lt. Atrodo ryškus padidėjimas net 8 milijonų litų daugiau nei 1927 m., bet per anksti džiaugtis, į šią sumą įeiną ir nepaprastosios išlaidos, o nuo viso biudžeto tai sudaro 17,22%, nes biudžetas padidėjo dabar jame buvo 278 424 200 Lt18. Taigi, kairiųjų vyriausybė 2 procentais daugiau skyrė lėšų kariuomenei. Dar viena eilutė įdomi biudžete, tai lėšų skyrimas švietimui, nes dabar daug kas verkia, kad mūsų šalies gynybai skirti vargani nepilni 2 procentai atima lėšas iš švietimo. Tai štai 1925 m. švietimui buvo skirta 13,25 %, 1926 m. 14,27 %, 1927 m. 15,68 % ir tik 1928 m. šiek tiek sumažėjo - 12,46 %, vis tiek daugiau nei 10 procentų. Iš kur paėmė lėšas? Žemės ūkiui buvo skiriama daug mažiau nei dabar 1925-1927 m. nesiekė 10 procentų, tik 1928 m. 16 procentų ir iškart tai atsiliepė švietimui. Tuo metu daugiau kaip 90 procentų Lietuvos gyventojų buvo valstiečiai, o dabar - 20-25 procentai valstiečių gauna daugiau kaip pusę biudžeto ir nesvarbu kas valdžioje kairieji ar dešinieji. Tai kuri visuomenė buvo labiau kaimiška tarpukario ar dabartinė?
    Grįžtant prie perversmo vadovų, K. Ladyga kaip susikompromitavusį iš kariuomenės pašalino 1927 metų pabaigoje, džiaugsmas jam tik tai, kad išvengė teismo. Kitas vadovas yra P. Plechavičius. Kaip rikiuotės karininkas jis buvo puikus, jo 1-as husarų pulkas buvo geriausias, tai dėka P. Plechavičiaus reiklumo ir energijos. Bet tas reiklumas peržengdavo visas padorumo ribas. 1926 m. jis karininkų klubo bufete būdamas aukštesnio laipsnio smogė žemesnio laipsnio karininkui (kapitonui) į veidą kitų karininkų akivaizdoje, generolui Žukauskui davus pastabą apie netinkama karininkui elgesį jis dar pradėjo ginčytis su generolu Žukausku19. Visų aplinkybių nežinau, galbūt tas karininkas tikrai nusižengė karinei drausmei, bet juk tam yra drausmės statutas, karininkų garbės teismas. Taip elgdavosi tik carinėje ir sovietinėje kariuomenėse. Tik pas jų kariuomenėse pavaldinius daužydavo kumščiais. Už tokius nusižengimus jis buvo baustas 1921 ir 1922 metais. Todėl vadovaudamas 5 metus pulkui jis vis buvo majoras ir vargiai būtų pakilęs aukščiau. Bet štai perversmas ir 1927 m. vasario mėnesį jis pakeltas į pulkininko leitenanto laipsnį, o jau liepos mėnesį į pulkininko, 1929 m. vasario mėnesį pagaliau gauna generolo leitenanto antpečius20. Gauna jis ir ordinus, bet ne visi jam įtinka. Štai 1928 m. jis sužino, kad prezidentas A. Smetona nori jį apdovanoti 2-jo laipsnio L. D. K. Gedimino ordinu ir jis pasipiktinęs rašo Voldemarui, ėjusiam ministro pirmininko ir KAM pareigas, kad tokiu pačiu ordinu buvo apdovanoti jo pavaldiniai, todėl jam tokį ordiną priimti yra nepatogu nes tai atsilieptų jo autoritetui, todėl prašo, kad apdovanojimo aktą atšauktų21. Be perversmo jis taip aukštai nebūtų pakilęs. Nepatenkintas jis ir atlyginimu. Skundžiasi, kad eidamas Kavalerijos viršininko ir Generalinio štabo valdybos viršininko pareigas už Generalinio štabo valdybos viršininko pareigas gauna labai mažai pinigų ir tik sunki materialinė jo padėtis „aš buvau priverstas, kad ir maža suma, priimti“22. Bet galiausiai, matyt, įgriso aikštingas generolas ir 1929 m. jis pašalinamas iš kariuomenės.
    Nelabai kokie yra A. Smetona su A. Voldemaru. K. Škirpa štai kaip apie jos atsiliepia K. Škirpa: „A.Smetona tada drauge su savo ano meto politiniu vienminčiu ir asmeniniu draugu A. Voldemaru kone sužlugdė Lietuvos atsikūrimą, o patys nusigandę link Vilniaus atėjusių rusų raudonosios armijos dalinių, paspruko į užsienį, palikę tautą likimo valiai“23. A. Smetonos draugas Voldemaras apie A. Smetoną pasakė, kad jam „savas kailis visad daugiau rūpėjęs negu Lietuvos likimas“24. K. Škirpa teigia, kad perversmas sukliudė svarbių saugumo planų realizavimą, per savaitę Voldemaras spėjo sukelti diplomatinius konfliktus su visais kaimynais. Bet gal tai ir buvo A. Voldemaro tikslas, atsimenant kaip jis trukdė Lietuvos kariuomenės sukūrimui. Ir štai vėl, kai Lietuvos kariuomenė pagaliau pradėjo stotis ant kojų išlenda A. Voldemaras su A. Smetona ir viską ilgam sustabdo. Generolas P. Kubiliūnas bandys tęsti kariuomenės reformą ir ją modernizuoti 1929-1934 m., bet jam visaip kliudė, galiausiai apkaltino perversmo rengimu ir pasodino į kalėjimą. Tik 1935 m. vėl pradėta kariuomenės reformą kurios pagrindas buvo dar 1926 m. K. Škirpos, kairiųjų vyriausybei pritarus, pradėta reforma. Lietuvos kariuomenė prarado 9 metus. Tačiau didžiausia žala buvo padaryta, kad iš kariuomenės buvo išvaryti sąžiningi ir drąsus karininkai, o palikti be iniciatyvos, plaukiantis pasroviui karininkai, bijantis imtis atsakomybės. Todėl nieko stebėtina, kad jie neišdrįso 1938,1939 ir 1940 metais pasipriešinti.

Išnašos:
1. Žinios apie kariuomenės sąstato faktinį skaičių kareivių 1921-03-01. LCVA f. 929 ap., 4, b. 176, l. 16.
2. Apie kariuomenės sudėtį žinios numatoma data 1921 m. Ten pat.
3. Kariuomenės sudėtis sausio mėn. 1 dienai 1924 m. LCVA f. 929,ap.3,b.453, l. 1a.p.
4. Kariuomenės sudėtis vasario mėn. 1 dienai Ten pat, l. 4a.p.
5. Slaptas raštas KAM ministeriui Nr. 45 1924-01-08 LCVA f. 929 ap., 4, b. 176, l. 84 a.p.-86
6. Pėstininko pulko taikos meto etatai Nr.53a 1925-10-20 LCVA f.929, ap. 5, b. 174, l. 70
7. Kavalerijos pulko taikos meto etatai Nr.24 numatoma data 1925 m. f.929, ap. 5, b. 173, l. 14
8. Kariuomenės žmonių ir arklių sudėties žinios 1926 sausio 1 dienai. LCVA, f. 929, ap.3, b. 544 , l. 1-1a.p.
9. Kariuomenės žmonių ir arklių sudėties žinios 1926 gegužės 1 dienai. LCVA, f. 929, ap.3, b. 544 , l. 7-7a.p.
10. Kariuomenės žmonių ir arklių sudėties žinios 1926 gegužės 1 dienai. LCVA, f. 929, ap.3, b. 544 , l. 9-9 a.p.
11. Raportas Krašto apsaugos ministeriui Nr. 767 1926-07-27 LCVA f. 929, ap. 3, b. 536, l. 9-14.
12. Ten pat l. 15-16.
13. Kariuomenės žmonių ir arklių sudėties žinios 1926 gruodžio 1 dienai. LCVA, f. 929, ap.3, b. 544 , l. 16-16 a.p.
14. Artilerijos inspekcijos raportas Vyriausiojo štabo viršininkui Nr.652 1926-06-25 LCVA f. 929, ap. 3, b. 536, l. 80.
15. Ten pat l. 79.
16. Kariuomenės žmonių ir arklių sudėties žinios 1927-12-01 LCVA, f. 929, ap.3, b. 582 , l. 17-17 a.p.
17. Lietuvos Respublikos 1925, 1926, 1927 m. palyginamoji išlaidų lentelė, Ministerių Kabineto priimtasai Lietuvos Respublikos 1927 metams biudžeto projektas, toliau Biudžeto projektas, Valstybės spaustuvė, Kaunas, 1926 m., l. 280.
18. 1928, 1929, 1930, 1931 m. valstybės išlaidų palyginimas įstaigomis. Paprastosios ir nepaprastosios išlaidos kartu Lietuvos valstybės1928,1929, 1930, 1931 m. biudžetai ir jų palyginimas, 1931 m., l. 73
19. Žinios apie karininkus, karo gydytojus ir karo valdininkus, kurių bylos 1926 m. lapkričio mėn. bėgyje yra išsiųstos Kariuomenės teismui su kaltinimo aktais bei išvadomis. Nuorašas. LCVA f. 930,ap.2P, b.79a,l. 38
20. Tarnybos lapas gen. Štabo generolo leitenanto Plechavičiaus Povilo LCVA f. 930,ap.2P, b.79a,l. 3-4
21. Vyriausiojo štabo viršininko raportas Nr.10/a ministrui pirmininkui ir l.e. karšto apsaugos ministeriui 1928-05-10, ten pat l. 72
22. Kavalerijos viršininko raportas Nr.34/sl Vyriausiojo štabo viršininkui.1927-08-05 Ten pat, l. 78
23. Škirpa K. Lietuvos nepriklausomybės sutemos (1938-1940). Atsiminimai ir dokumentai, „Lietuvos kronika“, „Vilspa“ Čikaga-Vilnius, 1996 m., l. 324.
24. Ten pat l. 373


Komentarai
eppanzer Grd 29 : 22:01
Komentarai: 262

Prisiregistruota: Kov 20 : 11:20
Skaičiai, skaičiai, skaičiai, o paskui prasideda išvados, kurias nepagrindžia straipsnio medžiaga. Paimkim vieną: "Tik 1935 m. vėl pradėta kariuomenės reformą kurios pagrindas buvo dar 1926 m. K. Škirpos, kairiųjų vyriausybei pritarus, pradėta reforma."


Vieta: Lietuva
Drąsus generolas, valia jo plieninė,
tik armija, gaila, visa alavinė
[nuoroda]

G. Miknevičius Grd 31 : 18:19
Komentarai: 401

Prisiregistruota: Bir 03 : 22:36
Visi pripažįsta, kad kariuomenės reforma vėl pradėta 1935 m. Tai jau aksioma. Ir reformų pagrindas K. Škirpos pradėtos 1926 m. reforma, tai pripažįsta pats Raštikis, tik aišku atsižvelgiant į tuometines realijas.


Vieta: Vilnius

eppanzer Sau 01 : 20:42
Komentarai: 262

Prisiregistruota: Kov 20 : 11:20
Kas visi pripažįsta? Petras, Antanas, Jonas? O ar pripažįsta Juozas? Antra, kur pats raštikis pripažįsta, kad jo reformų pagrindu tapo 1926 m. Škirpos nepradėta reforma?

Vieta: Lietuva
Drąsus generolas, valia jo plieninė,
tik armija, gaila, visa alavinė
[nuoroda]

G. Miknevičius Sau 02 : 20:01
Komentarai: 401

Prisiregistruota: Bir 03 : 22:36
Visų pirma pats Raštikis tai įvardino, kaip reforma, jo knygoje net yra skyrius"Darbų ir reformų planas" ir niekur neradau, kad tam kas nors prieštarautu. Škirpa pradėjo reformą,bet deja perversmas neleido jos baigti,o štai ką rašo Raštikis:"Visam šiam darbui daug naudingų konkrečių minčių davė ge, štabo plk Škirpa" ir toliau: "Bet kitos pulkininko Škirpos pagrindinės mintys beveik visiškai sutapo su mano mintimis, ir todėl aš jomis mielai pasinaudojau; už tai buvau plk. Škirpai labai dėkingas." "Kovose dėl Lietuvos"I dalis l.321-322

Vieta: Vilnius



Jūs turite būti prisijungęs kad pateikti pastabas šioje svetainėje, prašome prisijungti, arba, jei nesate registruotas spustelėkite čia prisijungti

Apklausa


Ar lankotės mūsų svetainės "Facebook" paskyroje ir ar ji Jums naudinga?



Nesinaudoju "Facebook"

Naujienos skelbiamos šios svetainės "Facebook" paskyroje man yra svarbios.

Nemanau, kad šios svetainės paskyra "Facebook" yra reikalinga

Kita (parašykite savo nuomonę komentaruose).

Naršo
svečių:42
narių:0
Šiame puslapyje:1
Nariai: 4651, naujausias: bamburis
Rekomenduojame
http://www.ginklai.net/

http://www.istorikas.lt/

http://rytufrontas.net

Skaitiklis

Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
Facebook
Svetainėje esančią informaciją laisvai galima naudoti tik mokslo tikslais (mokykliniams projektams, referatams, kursiniams darbams etc).
Visais kitais atvejais būtina gauti svetainės administracijos ir, jeigu atskirai nurodyta, kūrinių autorių sutikimą. Visada būtina svetainę nurodyti kaip informacijos šaltinį.
© www.antraspasaulinis.net 2003-2014 / el. paštas / naujienos
Užkrauta per:0.2281sek.0.0878užklausųDB užklausų68. Atminties panaudojimas3,503KB