Header
 
 
 
 DUK
 
 
 
Sveiki,
Prisijungimo vardas:

Slaptažodis:




Prisiminti mane

[ ]
[ ]
[ ]

Admirolas Karlas Dönitzas
on Pirmadienis, 2006 m. spalio 23 d.
autorius lhadas19 autoriaus sąrašas spausdinti turinio įrašas sukurti pdf bylą turinio įrašas
komentarai: 8
paspaudimai: 6456

Vokietijos karinio jūrų laivyno ir povandeninio laivyno vado Karlo Dönitzo biografija. K.Dönitzas buvo vienas iš nedaugelio aukšto rango Trečiojo Reicho karininkų, kuris ir po karo sulaukė buvusių priešininkų pagarbos. Po A.Hitlerio savižudybės K.Dönitzas dvidešimt dienų buvo oficialiu žlungančios nacistinės Vokietijos vadovu.


        Karlas Dönitzas (1891 m. rugsėjo 16 d. - 1980 m. gruodžio 24 d.) buvo Vokietijos karo laivyno vadas per Antrąjį pasaulinį karą. Nepaisant to, kad nebuvo nacių partijos narys, Dönitzas gavo admirolo (Grossadmiral) laipsnį ir buvo povandeninio laivyno vadas (Befehlshaber der Unterseeboote arba B.d.U.). Vėliau Vokietijos karo laivyno vadas (Oberbefehlshaber der Kriegsmarine). Jo vadovaujama povandeninių laivų flotilė kovėsi gerai žinomame Atlanto mūšyje. Galima drąsiai teigti, kad ši asmenybė simbolizuoja visą nacių povandeninį laivyną ir jo galybę. Dar viena įdomi Dönitzo gyvenimo detalė, kad po Hitlerio savižudybės jis 20 dienų buvo Vokietijos prezidentu. Po karo teistas Niurnbergo karo tribunole. Išėjęs į atsargą ir atlikęs bausmę, gyveno Rytų Vokietijoje. Jis buvo labai gerbiamas kaip vadas, po karo su juo bendraudavo buvę priešai. Per Dönitzo laidotuves daugybė karo veteranų atidavė jam pagarbą kaip vienam talentingiausių laivyno vadų.
        Karlas Dönitzas gimė netoli Berlyno, Griunau miestelyje, 1891 m. Ten pat baigė mokyklą. Sulaukęs 18 metų, 1910 m. balandžio 4 d., įstojo į Imperijos karo laivyną (Kaiserliche Marine), iš pradžių kaip kadetas (karo mokyklos kursantas, liet. - kariūnas). 1911 m. balandžio 15 d. paaukštintas į gardemarinus (Fähnrich zur See). 1913 m. rugsėjo 27 d. suteiktas pirmasis karininko laipsnis - leitenantas (Leutnant zur See). Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, tarnavo lengvajame kreiseryje "Breslau" (plačiau žiūrėti nuorodose, laivas paskendo 1918 m. užplaukęs ant minos Dardanelų sąsiauryje. Iš 370 įgulos narių liko gyvi tik 162). 1916 m. kovo 22 d. paaukštintas į vyresniuosius leitenantus (Oberleutnant zur See). 1916 m. rugpjūčio mėnesį, po kovinių veiksmų Juodojoje jūroje, Dönitzas grįžo į Vokietiją pasipuošęs geležiniais kryžiais. Iš pradžių jis buvo budintis karininkas, o 1918 m. vasario 16 d. paskirtas povandeninio laivo UC 25, kitaip dar žinomo kaip U-89 (1918 m. spalio 28 d. nuskandintas prie Pola), kapitonu. Šiam laivui vadovavo iki 1918 m. rugpjūčio 7 d.
        Tais pačiais metais vadovaudamas UB 68, dar žinomam kaip U-68, jis užpuolė konvojų Viduržemio jūroje. 1918 m. spalio 9 d. jo laivas buvo paskandintas ir jis su įgula buvo paimtas į Britanijos karo laivyno nelaisvę.


Kreiseris "Breslau"


Kreiseris "Emden"

        Dönitzas iš nelaisvės paleistas 1919 m. liepos mėnesį, o 1920 m. sugrįžo į Reichsmarine. Buvo paskirtas torpedinio laivo kapitonu. Nuo 1920 m. dirbo štabe, šiuo laikotarpiu sukūrė povandeninių laivų karo koncepciją ir bandė įtikinti vadus, kad reikia apsvarstyti Vokietijos povandeninio laivyno atkūrimo galimybes - kas buvo uždrausta Vokietijai Versalio sutartimi.
        1934 m. Dönitzas vadovavo kreiseriui "Emden", kai į valdžią atėjęs Adolfas Hitleris sužinojo apie naują povandeninių laivų karo koncepciją. Hitleris suteikė Dönitzui šansą kurti povandeninį laivyną Kylyje. Per trumpą laiką Dönitzas pasiekė stulbinančių rezultatų, bet jo prašymas kurti didesnes pajėgas buvo atmestas. Jo vadas Erichas Raederis, kaip ir nacių vadovybė, didžiausią dėmesį skyrė didelių karo laivų, o ne povandeninio laivyno statymui. Dėl šios priežasties Vokietija 1939 m., karo pradžioje, turėjo tik 57 povandeninius laivus ir tik 26 iš jų galėjo plaukioti dideliais atstumais.
        Prasidėjus operacijai "Jūrų liūtas", Dönitzas nuoširdžiai tikėjo kad tik povandeniniai laivai gali padėti laimėti Vokietijai karą prieš Didžiąją Britaniją. Povandeninių laivų pagrindinė užduotis - smogti britų konvojams mirtinus smūgius, siekiant atkirsti Britaniją nuo pagalbos iš JAV. Britai suprato šios grėsmės rimtumą, o Winstonas Churchillis vėliau rašė: "povandeninių laivų grėsmė buvo vienintelis iš tikrųjų mane gąsdinęs dalykas karo metu". Sėkmingos povandeninių laivų operacijos karo pradžioje paskatino nacių vadovybę padidinti povandeninių laivų statybos apimtis, bet naujų laivų kiekis netenkino Dönitzo. Jis buvo prašęs kiekvieną mėnesį pastatyti po trisdešimt naujų povandeninių laivų, tačiau daugiausiai gaudavo tik du. Dönitzas sakė, kad reikia 1000 povandeninių laivų, kad Vokietija laimėtų.
        Dönitzas, matydamas povandeninių laivų karinius pasiekimus, pradėjo tobulinti taktiką. Jis nusprendė, kad daug efektyvesnis konvojų puolimas bus, jei laivai veiks ne pavieniui, o grupėmis, vadinamomis "vilkų gaujomis", taip pat būtina užtikrinti sąveiką su kitais laivais ir tolimojo veikimo aviacija, kad jie nedelsiant praneštų apie pastebėtus priešo laivus ir tikslias jų koordinates. Povandeniniai laivai iš gretimų rajonų suplaukdavo į "vilkų gaują" ir, prisidengdami tamsa, puldavo konvojų. Kartais jie išnirdavo net paties konvojaus viduryje ir laviruodavo tarp nieko neįtariančių laivų, prieš paleisdami torpedas iš nedidelio atstumo. Atsitraukdami ar panirdami auštant dienai, jie kartodavo atakas artimiausiomis naktimis, kol pritrūkdavo torpedų. Ši strategija buvo labai efektyvi. Palydos kapitonai nerizikuodavo persekioti atsitraukiančių povandeninių laivų, nenorėdami palikti savo ginamųjų dar didesniame pavojuje. Tačiau vėliau povandeninių laivų judėjimą kiek pristabdė Sąjungininkų sukurta moderni povandeninių laivų aptikimo sistema.
        Prieš kiekvieną misiją asmeniškai pats Dönitzas išlydėdavo savo karius iš bazių Vokietijoje ir ten juos sveikindavo grįžusius su pergale. Jo asmeninis elgesys įkvėpė povandeninių laivų įgulas, nepaisant to, šiame karo etape jų laivyną iš esmės ignoravo aukštoji vokiečių vadovybė.
        Pradinėje karo stadijoje Dönitzas buvo dažnai paaukštinamas ir apdovanojamas. 1942 m. kovą karo laivyno vado pareigas paliko Raederis, Dönitzas tapo jo įpėdiniu, taip pat likdamas tiesioginiu povandeninio laivyno vadu. Netrukus jam suteiktas admirolo laipsnis (Grossadmiral). Likusį karo laiką Dönitzas artimai bendravo su Hitleriu, kuris juo visiškai pasitikėjo. 1943 m. pradžioje fortūna nusisuko nuo Vokietijos povandeniniame kare. Nors Dönitzas turėjo Hitlerio palaikymą, svajonės pastatyti naują modernų povandeninį laivyną išblėso, nes trūko resursų. Nepaisant resursų stokos, buvo projektuojami ir statomi nauji modernūs ir galingi povandeniniai laivai, bet nuostoliai buvo didesni už naujų laivų skaičių. Matydami blėstančią Vokietijos karo laivyno galią, jūreiviai prarado tikėjimą pergale, o Dönitzo autoritetas tarp jų labai krito. Stengdamasis kiek įmanoma keltį karių moralę, jis pradėjo sakyti propagandines kalbas fabrikuose ir uostuose. Bet ir tai nepadėjo.


Admirolas Karlas Dönitzas su admirolo lazda

        Besibaigiant karui, 1945 m. balandžio viduryje, jis buvo paskirtas visų Vokietijos pajėgų Šiaurės Europoje vadu, šiuo laikotarpiu likęs laivynas visiškai buvo sutriuškintas. Balandžio 30 d. jis gavo informaciją, kad Hitleris žuvo ir pats fiureris jį paskyrė Reichsprezidentu. Nedelsdamas jis pasistengė atsikratyti nacio įvaizdžio ir tapo doru karininku, organizuodamas tūkstančių pabėgėlių gelbėjimą iš Baltijos uostų nuo sovietų. Tai buvo paskutinė jo laivyno užduotis.
        Kaip ir daugelis aukščiausių Vokietijos vadų buvo teisiamas Niurnbergo teisme. Jis buvo kaltinamas povandeninio laivyno kūrimu bei mokymu puolamajam karui ir nuteistas 10 metų kalėti. Bausmę atliko Špandau kalėjime. 1956 m. išleido savo prisiminimų knygą "Dešimt metų ir dvidešimt dienų".
        Karlas Dönitzas mirė 1980 m. gruodžio 24 d.


Admirolas senatvėje

        Laipsniai ir jų suteikimo datos:*
        1910.04.01 - Seekadett;
        1911.04.15 - Fähnrich zur See;
        1913.09.27 - Leutnant zur See;
        1916.03.22 - Oberleutnant zur See;
        1921.01.10 - Kapitänleutnant;
        1928.11.01 - Korvettenkapitän;
        1933.10.01 - Fregattenkapitän;
        1935.10.01 - Kapitän zur See;
        1939.01.28 - Kommodore;
        1939.10.01 - Konteradmiral;
        1940.09.01 - Vizeadmiral;
        1942.03.14 - Admiral;
        1943.01.30 - Grossadmiral.

        * kai kurios datos skirtinguose šaltiniuose skiriasi

        Apdovanojimai ir jų suteikimo datos:
        1914.11.07 - 2-os klasės Geležinis kryžius;
        1916.05.05 - 2-os klasės Geležinis kryžius;
        1939.09.18 - Spange 1939 zum EK II 1914;
        1939.12.20 - Spange 1939 zum EK I 1914;
        1940.02.27 - U-Bootkriegsabzeichen;
        1940.04.21 - Riterio kryžius;
        1943.04.06 - Riterio kryžius su ąžuolo lapais.

        Papildoma informacija:
        Plačiau apie kreiserį "Breslau"
        Plačiau apie UC 25 arba U-89
        Plačiau apie kreiserį "Emden"
        Plačiau apie Erichą Raederį
        Admirolo skiriamieji ženklai
        Plačiau apie Špandau kalėjimą
        Trumpas dosjė
        Straipsnis "Grand Admiral Karl Dönitz: Last President of a United Germany"
        Karjera (vok. kalba)
        Dönitzas apie jūrų karą Niurnbergo teismo metu
        Dönitzo nuosprendis Niurnbergo teisme

        Papildomos nuotraukos:
        Kriegsmarine ženklas
        Erichas Raederis
        Riterio kryžius
        Riterio kryžius su ąžuolo lapais
        Grossadmiral vėliava


        Šaltiniai

1. Iliustruota Antrojo pasaulinio karo istorija / Owen Booth, John Walton. - Kaunas, 2000
2. German Commanders of World War II (Men-at-Arms 124) / Anthony Kemp, Angus McBride. - Oxford, 1990
3. Karo veiksmai jūroje, 1939-1945 / Aleksandras Sakalauskas. - Kaunas, 2004
4. [nuoroda]
5. [nuoroda]
6. [nuoroda]
7. [nuoroda]
8. [nuoroda]
9. [nuoroda]
10. [nuoroda]


Komentarai
Rusas Bal 06 : 14:38
Komentarai: 96

Prisiregistruota: Vas 13 : 15:11
Oho,nemažai pragyveno.89metus.Labai jau jam pasisekė.
O dėl straipsnio-tikrai geras,aiškiai išdėstyta,bet galėjo būti ir daugiau .


AndriuZ Bal 06 : 16:56
Komentarai: 75

Prisiregistruota: Sau 20 : 22:41
Ačiū labai daug nuorodu.

Vieta: Kaunas

Div.Generolas Bal 06 : 18:45
Komentarai: 1

Prisiregistruota: Sau 31 : 15:46
dviracio neisrasi-viskas aisku, geras darbas

Kariuomenė turi būti ruošiama ne paradams, bet karui.
Pastaba apie Lietuvos karines pajegas

laimonas2 Bal 13 : 23:00
Komentarai: 82

Prisiregistruota: Bal 13 : 22:10
1) Jis dukartus nelaisvės: a)1918 m. spalio 9 d. jo "Breslau" laivas buvo paskandintas ir jis su įgula buvo paimtas į Britanijos karo laivyno nelaisvę. b) 1946m. buvo teisiamas Niurnbergo teisme. Jis buvo kaltinamas povandeninio laivyno kūrimu bei mokymu puolamajam karui ir nuteistas 10 metų kalėti. Bausmę atliko Špandau kalėjime. Bet jis tapo doru karininku.
2) Dönitzas nuoširdžiai tikėjo kad tik povandeniniai laivai gali padėti laimėti Vokietijai karą prieš Didžiąją Britaniją. Bet jo prašymas kurti didesnes pajėgas buvo atmestas. O Winstonas Churchillis vėliau rašė: "povandeninių laivų grėsmė buvo vienintelis iš tikrųjų mane gąsdinęs dalykas karo metu". Matomai, Dionitzas blaivus protas ir Hitleris avantiūriškas.

Vieta: kaunas
Vienas karys, tai ne karys!


Andrius Vaitiekūnas Bal 27 : 23:45
Komentarai: 57

Prisiregistruota: Kov 15 : 20:33
Dionico IQ buvo pats auksciausias is visu Niurnergo kaltinamuju. Kartu su Geringu. Teisybes delei, visu aukstesnis nei vidutinis. Prasciausiai pasirode Hesas su Speru.

Vieta: Pasvalys
"I am not young enough to know everything."
- Oscar Wilde


lemis Geg 07 : 16:19
Komentarai: 129

Prisiregistruota: Geg 07 : 11:22
Karo metu,vokietijos povandeniniame laivyne,karininkais tarnavo du Dionico sūnus.Abu žuvo.

Vieta: šiauliai

IronCross Sau 04 : 18:32
Komentarai: 18

Prisiregistruota: Bal 09 : 11:22
Tarp kitko del IQ, britų istorikas Normanas Daviesas teigia ką kitą: iš visų Niurnbergo teisiamųjų IQ aukščiausiais buvo pas Šachtą - 143, o Gėringo ir Dionico po 138, abu dalijosi 3-4 vietas. Špėras buvo per vidurį su 128. prasčiausiai pasirodė Štreicheris - 106.

Vieta: Panevėžys

reitsch Sau 17 : 14:22
Komentarai: 15

Prisiregistruota: Sau 17 : 10:10
Kas čia rašo apie Hesso intelekta? man atrodo jis geriausiai savo iq parodė, kai nupūst pas britus sugalvojo amžiną taiką siūlyt.
o Doenitzas manyčiau sugebėjo už save pastovėt ir kartuvių išvengė.

Vieta: Panevėžys



Jūs turite būti prisijungęs kad pateikti pastabas šioje svetainėje, prašome prisijungti, arba, jei nesate registruotas spustelėkite čia prisijungti

Apklausa


Ar lankotės mūsų svetainės "Facebook" paskyroje ir ar ji Jums naudinga?



Nesinaudoju "Facebook"

Naujienos skelbiamos šios svetainės "Facebook" paskyroje man yra svarbios.

Nemanau, kad šios svetainės paskyra "Facebook" yra reikalinga

Kita (parašykite savo nuomonę komentaruose).

Naršo
svečių:14
narių:1, Rudel
Šiame puslapyje:1
Nariai: 4604, naujausias: Darius7
Rekomenduojame
http://www.istorikas.lt/

http://www.plienosparnai.lt/news.php

http://rytufrontas.net

Skaitiklis

Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
Facebook
Svetainėje esančią informaciją laisvai galima naudoti tik mokslo tikslais (mokykliniams projektams, referatams, kursiniams darbams etc).
Visais kitais atvejais būtina gauti svetainės administracijos ir, jeigu atskirai nurodyta, kūrinių autorių sutikimą. Visada būtina svetainę nurodyti kaip informacijos šaltinį.
© www.antraspasaulinis.net 2003-2014 / el. paštas / naujienos
Užkrauta per:0.2662sek.0.1209užklausųDB užklausų60. Atminties panaudojimas3,515KB