Neseniai nugalėtojai šventė pergalės 60-metį. Per šį laikotarpį specialiųjų tarnybų ir pajėgų vaidmuo pasaulyje pasiekė aukštumas. Tačiau didžiausią susidomėjimą kelia spec. pajėgų susikūrimo istorija bei jų veiklos pradžia. Daugelis Trečiojo Reicho spec. dalinių atsiradimą sieja su tuometine Vokietijos totalitarine politika. Tačiau tokios tarnybos kūrėsi ir Didžioje Britanijoje - MI5, kurios spec. padalinys Commando 1, kuo puikiausiai darbavosi Reicho teritorijoje.
       Visi totalitaristai puoselėjo Naujojo žmogaus, sukursiančio Naująją tvarką, kurioje išnyks dabartiniai trūkumai, viziją. Tai galėtų būti nacistų rasistinis arijų rojus, kuriame nebūtų žydų, ar atkurta pseudoistorinė Romos imperija Italijoje. Naujosios tvarkos kūrimas - užduotis, pateisinanti visus dabarties žiaurumus ir aukas.
       Nacionalsocializmas ir internacionalas nekreipdami dėmesio į aplinkinių reakciją dalinosi įtakų sferas, o taip pat ir Europą.
       Šios temos aktualumas šių dienų įvykiams?
       Daugumoje pasaulio šalių vyksta kariniai konfliktai ir tik nedaugelis jų apseina be spec. pajėgų įsikišimo. Todėl skaitytojui bus įdomu sužinoti apie Trečiojo Reicho spec. dalinių, kurie dalyvavo Lenkijos okupacijoje, surengtas operacijas.
       Kadangi literatūros šia tematika nedaug, informaciją iš įvairių informacijos šaltinių, teko rinkti po žiupsnelį. Daugiau informacijos rasta buvusio rusų žvalgo Jurijaus Nepodajevo[1] knygoje, kurioje autorius publikuoja Trečiojo reicho spec. tarnybų istoriją, pagrindinį dėmesį sutelkdamas į Abverą - Vokietijos karinę žvalgybą (Abwehr) - ir jos "augintinį" garsųjį "Brandenburgo" dalinį.
       Teodoro Gladkovo[2] knygoje taip pat apžvelgiamos nacistinės Vokietijos spec. tarnybos, tačiau autorius didesnį dėmesį skiria SS ir "Juodojo ordino" centrui - Vyriausiajai Reicho Saugumo tarnybai (RSHA) bei jos "nešvariems" darbeliams. Žako Delariu parašytoje Gestapo istorijoje - mažas skyrelis, skiriamas operacijai "Himleris".
       1939 m. kovo mėnesį Adolfas Hitleris vyriausiajam sausumos kariuomenės vadui generolui pulkininkui Valteriui fon Brauchitčui (Walter von Brauchitsch) įsakė sukurti Lenkijos užpuolimo planą, kurį pavadino operacija "Weiss". Balandžio mėnesio 3 dieną buvo išleista direktyva apie Vermachto pasiruošimą šiai operacijai rugsėjo 1-jai. Gegužės mėnesio 16 dieną tokį patį nurodymą gavo ir karinio jūrų laivyno vadovybė.
       Gegužės mėnesio 23 dieną aukščiausiųjų kariuomenės vadų pasitarime A.Hitleris patvirtino savo sumanymą. Tų pačių, 1939 m., birželio mėnesį buvo patvirtinta direktyva, nurodanti strateginę kariuomenės dislokaciją prie Lenkijos pasienio. Birželio mėnesio 22 dieną A.Hitleriui ant stalo buvo padėtas orientacinis kovos veiksmų planas.
       Iš aukščiau aprašytų įvykių galime daryti išvadą, kad 1939 m. slaptieji Ribentropo ir Molotovo susitarimai neturėjo didelės įtakos Lenkijos kampanijai. Šios šalies likimas buvo nuspręstas jau 1939 m. pradžioje. Tiesioginę įtaką Lenkijos aneksijai davė 1938 m. Miuncheno sutartis, kuri ir tapo Antrojo pasaulinio karo prologu.
       Tačiau ir pati Lenkija elgėsi iššaukiančiai, tai Vokietijai leido vystyti antilenkišką propagandą. Rugpjūčio vidury Lenkijos represinės struktūros ėmėsi masinių Lenkijos vokiečių, gyvenančių Aukštutinėje Silezijoje, areštų. Vokiečių valdomos įmonės, kooperatyvai buvo uždaromi. Buvo uždraustos visuomeninės organizacijos.
       Prasidėjo vieši vokiečių įžeidinėjimai bei fizinis smurtas prieš juos. Buvo pradėtos vykdyti teroristinės akcijos, kurių pasekmė - aukos. 1939 m. rugpjūčio 31 dieną Krokuvoje buvo nužudytas Vokietijos konsulas. Tačiau visa tai - nepateisina Trečiojo Reicho agresijos.
       Kiekvienas tarptautinis konfliktas neapseidavo be spec. tarnybų, kurios visada būdavo "kertiniu akmeniu". Trečiojo Reicho spec. tarnybos Antrajame pasauliniame kare suvaidino vieną iš pagrindinių vaidmenų, jos ne tik aktyviai dalyvavo kare, bet ir pradėjo šį karą. Ypatingas vaidmuo atiteko SS. Tačiau diversinei veiklai pradžią davė - Abveras.
       1937 m. Abvere - buvo sukurtas spec. operacijų, diversijų, teroro skyrius - Abwehr II. 1939 m. jo vadovu buvo paskirtas pulkininkas Ervinas fon Lahuzenas (Erwin Edler von Vivremont Lahousen).
       Šio darbo tema apima labai nedidelį laikotarpį, tačiau jis gausus įvykių. Darbas suskirstytas atskirais įvairių diversinių operacijų aprašymais pradedant 1939 m. rugpjūčio 25 d. operacija ir baigiant liudininkų pasakojimais.

       Puolimas buvo numatytas 1939 m. rugpjūčio 26 d. ankstų rytą, 4 val. 15 min. Viena iš Abvero organizuotų diversijų - buvo suplanuota tuometinės Lenkijos "Pietinių vartų" užėmimo operacija. Buvo nuspręsta užimti Jablunkovskio perėją (Jablunkovsky Prusmyk). Prasidėjus karinei kampanijai čia turėjo pulti generolo Vilhelmo Listo (Wilhelm List) vadovaujama 14-toji armija.
       1939 m. rugpjūčio 25-tos vakarą, iš Žilinos (Zilina) miestelio kareivinių, pro sargybos postą, išėjo keistai apsirengusių žmonių būrys - "Durklas ir apsiaustas" ("Dolch und Mantel"). Septyniasdešimt diversantų dėvėjo skirtingas uniformas, vieni - vokiškas, kiti - lenkiškas. Būriui vadovavo oberleitenantas Albrechtas Hercneris (Albrecht Herzner).
       Likus keletui kilometrų iki tuometinės Lenkijos sienos, būrys pasidalino į tris skyrius. Kiekvienam skyriui būrio vadas paskyrė užduotis. Pirmasis - turėjo užimti geležinkelio tunelį, antrasis - perėjus kalnuotą vietovę, neutralizuoti lenkų pasienio užkardos postą, trečiasis, bene gausiausias, skyrius, gavo užduotį - mišku įveikti perėją ir neutralizavus lenkų pasieniečius pasiekti geležinkelio stotį Mosty (Mosty u Jablunkova).
       Keletas diversantų, tyliai prisėlinę iki pasienio posto priešais tunelį, peiliais likvidavo nespėjusius išsižioti keturis lenkų pasieniečius. Tokio paties likimo sulaukė ir pasienio postas kitame tunelio gale.

       Auštant visi trys skyriai susitiko aukščiau minėtoje geležinkelio stotyje. Stoties sargyba buvo tyliai likviduota. Diversinis būrys apsupo šalia stoties esančias dvejas kareivines. Vienoje ilsėjosi karininkai, kitoje - batalionas eilinių karių. Oberleitenanto įsakymu, pro langus į kareivinių vidų buvo sumestos granatos. Po sprogimų viduje kilo baisi sumaištis ir panika. Pažadintas lenkų įgulos vadas, A.Hercnerio lieptas, savo kariams įsakė sudėti ginklus ir pasiduoti.
       Taip netikėtai užpulta geležinkelio stoties Mosty įgula kapituliavo. Suvaręs belaisvius į vieną iš kareivinių, diversinis būrys laukė atvykstančių priešakinių 14-tosios armijos dalinių. Užduotis buvo įvykdyta[3].
       Operacija "Weiss" buvo atidėta. Albrechtas Hercneris per raciją bandė susisiekti su savo vadovybe, tačiau atsako nebuvo.
       Po poros valandų situacija ėmė radikaliai keistis - nuo Lenkijos pusės į geležinkelio stotį atvyko karinis ešelonas. Diversantai, vilkintys vokiškas uniformas, sugulė prie perone išrikiuotų kulkosvaidžių. Kai tik traukinys sustojo A.Hercneris įsakė visiems atvykusiems kariams išlipti iš vagonų ir pasiduoti. Norėdamas nuginkluoti gausias priešo pajėgas, jis melavo apie tai, kad prasidėjo karas ir visa ši teritorija yra užimta Vokietijos ir tolimesnis pasipriešinimas neturi prasmės.
       Atvykusio ešelono vadas įsakė pasiduoti. Belaisvių skaičius akimirksniu išaugo iki 2000. Suvarę belaisvius į kareivinių kiemą, diversantai susisiekė su vadovybe, kuri perdavė jiems netikėtą žinią - puolimas atidėtas, o išeities iš susidariusios padėties liepė ieškoti patiems.
       Tuo metu lenkų karinė vadovybė, sužinojusi apie įvykius geležinkelio stotyje Mosty, ėmėsi atitinkamų priemonių. Link Jablunkovskio perėjos pajudėjo gausios artilerijos bei pėstininkų pajėgos. Tačiau ant kalnų papėdės išsidėsčiusi artilerija nedrįso pradėti apšaudymo, nes apačioje buvo jų kariai - A.Hercnerio belaisviai.
       Diversantai rado išeitį: persirengę lenkų uniformomis, pasidalinę į mažas grupeles, ėmė trauktis. Atsitraukimo maršrutas buvo pasirinktas mišku. Kai lenkai pradėjo puolimą, diversantai jau buvo kitoje kalno pusėje. Kitą naktį A.Hercnerio būrys, pabėgęs nuo juos persekiojančių lenkų, sėkmingai pasiekė savo bazę Žilinoje.
       1939 m. rugsėjo 10 dieną Abvero šefas Vilhelmas Kanaris (Wilhelm Franz von Canaris) Albrechtą Hercnerį ir jo būrį pasiūlė apdovanoti Geležinio kryžiaus ordinais, tačiau Vyriausios karinių pajėgų vadovybės OKW - (Oberkommando der Wehrmacht) viršininkas Vilhelmas Keitelis (Wilhelm Keitel) pasiūlymą atmetė, motyvuodamas tuo, kad šis apdovanojimas teikiamas tik už nuopelnus karo metu, o operacija vyko dar neprasidėjus karo veiksmams.

       1939 m. vasaros pabaigoje Vokietijos kariuomenės dalinių dislokavimas prie Lenkijos sienos ėjo į pabaigą. Tam, kad priešas būtų suklaidintas, visur buvo teigiama, kad ruošiamasi grandioziškam renginiui, skirtam Pirmojo pasaulinio karo Tanenbergo mūšio pergalės 25-mečiui. Tuometinis Vokietijos generalinio štabo viršininkas Francas Halderis (Franc Halder) savo dienoraštyje[4] tai pavadino vienu politinio spektaklio aktu.
       Šios operacijos idėja kilo SIPO (Sicherheitspolizei), slaptosios policijos, vadui Reinhardui Heidrichui (Reinhard Tristan Eugen Heydrich). Dar 1938 m., prieš Sudetų užėmimą, jis pasiūlė inscenizuoti pasienio konfliktą. Tad prieš Lenkijos užpuolimą ši idėja tapo auksine, reikėjo tik ją realizuoti.
       Planas buvo paprastas: naktį, prieš pradedant pulti, pirmoji SS grupė, persirengusi lenkiškomis uniformomis, turėjo "užpulti" pasienyje, Gleivico (dab. Gliwice) mietelyje esančią, vokiečių radijo stotį ir eteryje lenkų kalba paskelbti antivokišką pareiškimą. Antroji SS grupė turėjo užpulti girininkijos administracinį pastatą, esantį Kroicburgo[5] apylinkėse. Trečioji grupė turėjo sunaikinti muitinės postą Hochlingene[6].
       Šis užpuolimas turėjo būti aprašytas visuose tuometiniuose Vokietijos laikraščiuose, pateikiant įrodymus, kuriais turėjo tapti..."lenkų kareivių" lavonai[7]
       Šios operacijos vykdymui R.Heidrichas pasirinko seną savo pažįstamą, SS šturbanfiurerį Alfredą Helmutą Naujoksą (Alfred Helmut Naujocks). 1939 m. gegužės 10 dieną R.Heidrichas jį išsikvietė į savo biurą ir trumpai papasakojo būsimos operacijos pobūdį ir scenarijų. A.Naujoksas šiai operacijai atrinko šešis ypatingai patikimus savo skyriaus žmones ir gegužės 15 dieną išvyko į Gleivicą.
       Ten ši grupė laukė R.Heidricho šifruotės, po kurios turėjo pradėti operacijos vykdymą. A.Naujoksas žinojo, kad operacijos vykdymui turi būti skirti "konservai" - nuteistieji vokiečių kaliniai, perrengti lenkų kariuomenės uniformomis. Pagal R.Heidricho scenarijų "konservai" turėjo dalyvauti pasienio miestelyje esančios radijo stoties užpuolime. Radijo eteryje turėjo nuskambėti antivokiškas pareiškimas, beje, šį pareiškimą taip pat parašė R.Heidrichas. Pasak A.Naujokso, šioje kalboje turėjo nuskambėti raginimas pradėti karą[8].

       Karinė žvalgyba - Abveras - gavo nurodymą paruošti uniformas, ekipuotę, ginklus ir karių pažymėjimus. SS šefas H.Himleris pareikalavo originalų, nors A.Naujokso vadovaujamas (F) skyrius be vargo galėjo pagaminti dokumentus - falsifikatus. Abvero šefas V.Kanaris stengėsi išvengti dalyvavimo šioje akcijoje, tačiau operacija "Himleris" buvo gavusi aukščiausiųjų Trečiojo Reicho vadų palaiminimą.
       Visas pasiruošimas operacijai buvo suskirstytas į kelias dalis, todėl operaciją pavyko išlaikyti paslaptyje. Trečiojo Reicho kriminalinės policijos šefas, kurio tarnyba buvo pavaldi R.Heidrichui, Vermachto vadovybės paprašė keliolikos lenkiškos uniformos komplektų. Motyvacija - propagandinio filmo apie lenkų agresiją filmavimas. Tad kariškiai panašių prašymų niekada nesiejo su mintimis apie artėjančią operaciją.
       Tų pačių metų rugpjūčio pabaigoje A.Naujoksas buvo iškviestas į Opolės (Opole) miestą Silezijoje. Ten jo laukė Valstybės saugumo, GESTAPO (Geheime Staatspolizei), vadovas Heinrichas Miuleris[9] (Heinrich Müller) ir šios operacijos koordinatorius SS oberfiureris Herbertas Melhornas (Herbert Melhorn). Susitikimo metu buvo sprendžiamos paskutinės artėjančios operacijos detalės.
       R.Heidrichas H.Miuleriui pavedė svarbiausią operacijos dalį: į numatytą vietą pristatyti "konservus". Tai buvo Oranienbaumo (Oranienbaum) koncentracijos stovyklos nuteistieji. Už sėkmingą operaciją jiems buvo pažadėta laisvė.
       1939 m. rugpjūčio mėn. 31 d. vėlų vakarą prie radijo stoties pastato Gleivice atvažiavo keletas sunkvežimių dengtais kėbulais. Iš jų iššoko lenkų uniformas vilkintys asmenys. Dalis persirengėlių vadovaujami A.Naujokso puolė į pastato vidų. Šaudydami iš lenkiškų ginklų jie lokalizavo stoties darbuotojus ir užėmė diktoriaus mikrofoną.
       Iš kišenės A.Naujoksas išsitraukė lapelį, ant kurio buvo atsišaukimo tekstas, o vokiečių kareivis vertėjas lenkų kalba perskaitė šį atsišaukimą, protarpiais kalbą pertraukdamas šūviais[10]. Iš kažkur atsirado vokiečių kariai, po kelių minučių šūviai aidėjo ir aplinkinėse gatvėse. Staiga viskas nutilo. Radijo stoties pastato viduje, lauke ir prieigose gulėjo "lenkų karių" lavonai ir krūvos gilzių.
       Dvi meistriškai išdėstytos kulkosvaidžių komandos "lenkams" nepaliko nė menkiausio šanso. Operacija "Himleris" užtruko 4 minutes.
       1939 m. rugsėjo mėn. 1 d. A.Hitleris kalbėdamas Reichstage paskelbė: "Daugiakartiniai lenkų kariuomenės puldinėjimai Vokietijos teritorijoje, ypatingai paskutinysis, kai reguliarus lenkų kariuomenės dalinys užpuolė mūsų teritorijos pasienyje esančią Gleivico radijo stotį, pareikalavo imtis..."[11]

       Gleivice nuaidėję šūviai buvo ženklas kitoms Abvero diversantų grupėms pradėti savo juodą darbą. Kirtę pasienį diversantai pajudėjo jiems užduotyse skirtų objektų link. Atvykę prie objektų, diversantai pamatė, kad apsauga buvo labai žemo lygio. Todėl dauguma objektų buvo užimta be jokio pasipriešinimo. Likus kelioms valandoms iki pagrindinių pajėgų puolimo, dauguma grupių raportavo apie sėkmingai atliktas užduotis.
       Leitenantui Zigfridui Grabertui (Siegfried Grabert) ir jo grupei buvo įsakyta užimti vieną iš didžiausių Lenkijos geležinkelio stočių Katovicuose (Katowice). Ši operacija buvo ruošiama ilgai, tačiau visko numatyti nepavyko.
       Kai diversantų dalinys prislinko prie geležinkelio stoties, žvalgybos grupė pranešė, kad ten pilna lenkų karinių ešelonų. Nepaisant keleriopos jėgų persvaros, Grabertas nusprendė pulti geležinkelio stotį. Tačiau be gudrybės čia nebuvo apseita.
       Pasinaudoję apatiška sargyba, dalis diversantų perbėgo per bėgius ir pasislėpė prie stoties esančiuose apleistuose pastatuose. Staiga pasigirdo šūviai, diversantai buvo pastebėti. Leitenantas suprato, kad visa operacijos eiga krypsta į blogąją pusę. Pasikvietęs savo pavaldinį Pfaiferį, Grabertas nuskubėjo link pastebėtos grupės. Likus keliasdešimčiai metrų iki jų tikslo, už nugarų pasigirdo garvežio stabdžių švilpimas.
       Jam sustojus, iš vagonų ėmė šokinėti lenkų kariai. Grabertas su Pfaiferiu atsidūrė viduryje lenkų kareivių minios. Kariai, vadovaujami karininkų, ėmė žygiuoti į atsišaudančių diversantų pusę. Grabertas pralindęs po vagonų apačią aplenkė artėjančius lenkų karius ir nuskubėjo prie apleistų pastatų. Tačiau pastatai jau buvo apsupti. Čia pat atskubėjo ir kita diversantų grupė vadovaujama Voicikovskio[12].
       Davęs jiems naujas užduotis, Grabertas ėmėsi naujo plano. Išgelbėti galėjo tik ypatingas triukas. Susiradę tarp savo komandos buvusį traukinio mašinistą, jie nuskubėjo ką tik sustojusio garvežio link. Įšokę į kabiną, jie likvidavo ten buvusiuosius ir, vos tik garvežys ėmė judėti, pasigirdo du smarkūs sprogimai - tai Voicikovskio grupė įvykdė naują užduotį. Stotyje kilo sąmyšis. Lenkų kariai puolė trauktis. Jie suskubo atgal, ešelonų link. Graberto palieptas mašinistas - diversantas patraukė už garvežio švilpuko sverto.
Lenkai dar labiau sumišo. Pfaiferis, iškišęs galvą iš garvežio kabinos, ėmė lenkiškai raginti sumišusius karius lipti į vagonus. Kai paklusę kariai sulipo į vagonus, garvežys iš lėto ėmė judėti į priekį. Grabertas su malonumu stebėjo, kaip į lėtai judantį traukinį šoka vis nauji kariai. Susirinkus daugumai kareivių, traukinys padidino greitį. Ešelonas važinėjo pirmyn ir atgal tarp Katovicų ir Choržuvo (Chorzov). Vėliau ešeloną su 800 belaisvių, leitenanto Zigfrido Graberto grupė, "padovanojo" Vermachto priešakiniams daliniams.

       Kadangi operacijoje "Himleris" aktyviai dalyvavo Vyriausioji Reicho Saugumo Valdyba ir, pradiniame etape, Abvero-2 Specialioji tarnyba (Abteilung Abwehr II Sonderdienst), žemiau pateikiami kai kurių asmenų, dalyvavusių ar netiesiogiai susijusių su minėta operacija, apklausos bei kovos veiksmų žurnalo duomenys.
       I. Alfredas Helmutas Naujoksas. Apie šį esesininką reiktų parašyti daugiau. Tai žmogus, kuris užvedė pragarišką Antrojo pasaulinio karo mašiną. Gimęs 1911 m., vienas iš pirmųjų Trečiojo Reicho slaptųjų agentų.[13] Paauglystės metais gyveno Kylyje, kur dirbo suvirintoju. Mėgo boksą ir aktyviai dalyvaudavo tada populiariose gatvių muštynėse su komunistais.
Kylyje jis susipažino su būsimu savo šefu - Reinhardu Heidrichu.        R.Heidrichas po vieno incidento neteko tarnybos kariniame jūrų laivyne ir, nieko nelaukęs, įstojo į SS. 1931 m. R.Heidrichas į SS gretas pasikvietė savo pažįstamą A.Naujoksą. 1934 m. jį priėmė į SD (Sicherheitsdienst) - SS saugumo tarnybą.        A.Naujoksas turėjo neeilinių sugebėjimų: kopijuodavo parašus taip, kad niekas negalėdavo atskirti, perpiešdavo antspaudus ir t.t.
       Šie reti sugebėjimai užtikrino jam tarnybos vietą VI skyriuje, kuris SD struktūroje užsiimdavo techniniais darbais. 1934 m. pabaigoje R.Heidrichas jam perdavė slaptą Adolfo Hitlerio įsakymą likviduoti Otą Štraserį (Otto Strasser), kurio jaunesnysis brolis Gregoras buvo nužudytas po "Ilgųjų peilių nakties" ("Nacht der langen Messer"). Tačiau, tik atsitiktinumo dėka Otui Štraseriui pavyko išvengti mirties.
       Čekoslovakijos aneksijos metu, A.Naujoksas iš Bratislavos priemiesčio vadovavo SD agentūrai, siuntė ginklus vietiniams separatistams. Toks buvo šis žmogus.

       "H.Miuleris man pasakė, kad jo žinioje yra 12 ar 13 nuteistųjų, kuriuos prieš operacijos pradžią aprengs lenkiškais mundurais, o po visko jų lavonai tam, kad visiems būtų galimą parodyti "užpuolikus", liks gulėti įvykio vietoje. Šiam reikalui visiems pasmerktiesiems buvo numatytos nuodų injekcijos. Jas turėjo atlikti R.Heidricho palieptas daktaras, taip pat buvo numatyta, kad ant pasmerktųjų kūnų būtų matomos šautinės žaizdos.
       Po operacijos pabaigos į įvykio vietą turi būti pakviesti spaudos bei vietinės valdžios atstovai. H.Miuleris sakė, kad R.Heidricho įsakymu mano žinion bus perduotas vienas iš pasmerktųjų komandos tam, kad padėtų įvykdyti mano užduotį Gleivice. Pasmerktuosius jis vadino "konservais".
       Gleivico radijo stoties "užpuolimas", kuriame aš dalyvavau, įvyko Vokietijos - Lenkijos karo išvakarėse. Kiek aš pamenu, karas prasidėjo 1939 m. rugsėjo 1 d.[14]"
       Šioje operacijoje buvo apgalvotos net pačios smulkiausios detalės.
       "1939 m. rugpjūčio 31 d. pusiaudienį man paskambino R.Heidrichas ir perdavė iš anksto sutartą signalą, kuris reiškė, kad užpuolimas turi įvykti tos pačios dienos vakare, 20 val. Dar R.Heidrichas pasakė, kad užduoties vykdymui iš H.Miulerio pasiimčiau "konservų". Susisiekiau Su Miuleriu ir paprašiau, kad jis duotų atitinkamą nurodymą. Vieną iš "konservų" man perdavė netoli radijo stoties pastato, jis buvo gyvas, tačiau be sąmonės. Aš atmerkiau jam akis, tačiau pagal jas negalėjau suprasti, ar jis buvo gyvas, tik pastebėjau, kad jis kvėpavo."[15]
II. Pulkininkas Ervinas fon Lahuzenas, buvęs Austrijos kontržvalgybininkas, po Austrijos anšliuso su visu savo skyriumi pervestas tarnauti į Abverą. Nuo 1939 m. paskirtas Abvero-2 vadovu.

Pulkininkas Eimenas (E): "Ar provokacija Gleivico radijo stotyje turėjo kokį nors kodinį pavadinimą?"
Lahuzenas (L): "Mano skyriaus kovos veiksmų žurnale šio karo išvakarėse įvykusi operacija buvo žymima kodiniu pavadinimu "Himleris."
E: "Prašau papasakokite teismui apie Abvero ir RSHA bendradarbiavimą, susijusį su šia operacija."
L: "Man teks papasakoti apie vieną iš labiausiai užslaptintų operacijų Abvero istorijoje. Apytikriai 1939 m. rugpjūčio viduryje, tikslią datą galima pažiūrėti kovos veiksmų žurnale, skyriai Abveras-1 ir Abveras-2 minėtai operacijai gavo nurodymą paruošti keletą lenkų kariuomenės uniformos ir ekipuotės bei amunicijos komplektų. Šį įsakymą V.Kanaris gavo iš - OKW. Jei neklystu, tai su šia operacija buvo susijusi Valterio Varlimonto (Walter Warlimont), OKW operatyvinio štabo viršininko pavaduotojo, pavardė."
E: "Reiškia, jūs nežinote, kieno tai buvo įsakymas?"
L: "Ne, aš ir negalėjau žinoti. Tai buvo įprastinis įsakymas. Žinoma, kaip skyrių vadai, mes mintyse matėme kai kurias prielaidas, juo labiau pats operacijos pavadinimas "Himleris" daug ką reiškė. Tačiau apie galutinius operacijos tikslus neturėjome jokio supratimo. Tuo metu aš į kovos veiksmų žurnalą užrašiau mane dominantį klausimą: Kodėl ponas Himleris iš mūsų reikalauja lenkiškų uniformų ir amunicijos?"
E: "Ką Abveras turėjo daryti su minėtais daiktais?"
L: "Mes turėjome paruošti uniformas, ekipuotę bei amuniciją. Vėliau viską turėjo pasiimti kažkas iš SS ar SD, jo pavardė užrašyta kovos veiksmų žurnale."
E: "Ar V.Kanaris jums papasakojo apie tai kas įvyko pasienyje?"
L: "Mes apie tai sužinojome truputėlį anksčiau, kai gavome Vermachto oficialų pranešimą apie Vokietijos sienos pažeidimą ir lenkų karių vokiškos radijo stoties užpuolimą. Šį pranešimą skaitęs Abvero-1 vadas pulkininkas Hansas Pikenbrokas[17] (Hans Piekenbrock) vėliau pasakė: "dabar mes jau žinome, kam jiems buvo reikalinga lenkiška uniforma".
Tą pačią dieną V.Kanaris mums pranešė, kad keletas nuteistųjų iš konclagerių, persirengę lenkų uniformomis, užpuolė radijo stotį Gleivice."[18]

       III. Abvero kovos veiksmų žurnale 1939 m. rugpjūčio mėnesiui skirta daug vietos:
"Regioninis Abvero skyrius Breslau (dab. Wroclaw) įvykdė parašiutininkų desanto operaciją lenkų kariuomenės užnugaryje. Spec. bataliono "Ebinghaus" diversantams buvo pavesta Lenkijos teritorijoje užimti strateginius objektus. Pagal OKW planą diversantų taikiniais turėjo tapti geležinkelio mazgai ir pagrindinių kelių blokavimas. Visa tai "D" dieną turėjo sutrukdyti lenkų karinių dalinių perdislokavimui."
Maždaug per 6 mėnesius vien Torūnės vaivadijoje buvo sulaikyti 53 Abvero agentai.

v400 diversantų iš Breslau suformuoto Abvero šturmo spec. dalinio kirto pietinę Lenkijos sieną ir užėmė pramoninį centrą Katovicuose (Katowice).
       Abvero-2 šturmo grupė užėmė tiltą per Vyslą prie Dirschau (dab. Tczew).
       Abvero-2 diversinė grupė prie Gorcovo (Gorzów Wielkopolski) sunaikino elektros stotį.
       Rugpjūčio 31 d. - rugsėjo 1 d. naktį 500 lenkiškai kalbančių Abvero diversantų, užsimaskavę kaip darbininkai ir kalnakasiai, nelegaliai perėjo Lenkijos sieną.
       Diversinė Abvero šturmo grupė pakartotinai užėmė Jablunkovskio perėją.
Rugsėjo mėn. 15 d. Abvero spec. dalinio kariai, vadovaujami leitenanto Langerio, persirengę lenkų uniformomis, užėmė tiltą per Vyslą ir išlaikė jį savo rankose iki pasirodant pagrindinėms pajėgoms.

       Šiame darbe buvo aprašyta tik maža dalelytė Abvero diversantų veiklos Lenkijoje. O juk po Lenkijos sekė kitos šalys. 1939 m. spalio 15 d. visos, iki tol buvusios Abvero žinioje, spec. pajėgos buvo sutalpintos po vienu "stogu". Tą dieną buvo įkurta garsioji "Brandenburgo" 800-toji kuopa, kurios karių skaičius siekė 120, o mėnesio pabaigoje išaugo dvigubai.
       Buvo susisteminta apmokymų dalis. Diversantai buvo apmokomi naudotis visais ginklais: nuo peilio iki artilerijos pabūklo. Buvo mokomi valdyti transporto techniką: nuo motociklo iki tanko. Juos mokė pilotuoti: nuo sklandytuvo iki transportinio lėktuvo. Pagrindinis dėmesys buvo sutelktas į diversijų, sabotažo, špionažo, teroro mokslą. Neapseinama buvo ir užsienio kalbų mokymo.
       Taip slapta buvo sukurtas naujas dalinys, kuris, bėgant laikui, išaugo iki divizijos. "Brandenburgo" pavadinimas niekada nefigūravo Vokietijos fiurerio įsakymuose, net ir žinantys apie tokio dalinio egzistavimą, niekada nežinodavo dalinio operatyvinės erdvės vietų. Tik Abvero šefas V.Kanaris ir jo pavaduotojai žinodavo apie spec. dalinio atliekamas operacijas.
       Knygynų lentynose guli kelios dešimtys Trečiojo Reicho vadų ir vadelių memuarų, tačiau nė vienas "brandenburgietis", neskaitant kelių Abvero vadovų pastabų, nėra išleidęs atskiros knygos.
       Baigiantis karui "Brandenburgo" divizijos likučiai paslaptingai "ištirpo" sąjungininkų pusėje. Daugelis diversijų meistrų susirado naujus šeimininkus.